Kada verta daryti detoksikaciją?

Šiandien vis dažniau girdime apie detoksikaciją kaip būdą pagerinti savijautą, sustiprinti sveikatą ar greitai „išsivalyti“ po netinkamos mitybos. Socialinėse medijose plinta įvairiausi būdai – nuo skysčių dietų iki specialių papildų. Tačiau ar išties organizmui reikia detoksikacijos? Kada ji gali būti reikalinga, o kada – tik nepagrįstas mados šauksmas?

Kas yra detoksikacija?

Detoksikacija – procesas, kuriuo organizmas pašalina ar neutralizuoja toksinus. Medicinoje šis terminas vartojamas apibūdinti gydymą nuo apsinuodijimų, narkotinių medžiagų ar alkoholio. Plačioji visuomenė detoksikacija dažnai vadina įvairius mitybos ar gyvenimo būdo pokyčius, kurie, kaip tikimasi, padės kūnui „apsivalyti“ nuo kenksmingų medžiagų.

Iš tikrųjų mūsų kūnas natūraliai detoksikuojasi kasdien: kepenys, inkstai, kvėpavimo sistema ir oda nuolat šalina nereikalingas ar žalingas medžiagas. Šie procesai vyksta be papildomos pagalbos, jei žmogaus organai funkcionuoja normaliai.

Kada detoksikacija tikrai reikalinga?

Medicininės indikacijos

Yra situacijų, kai detoksikacija tampa gyvybiškai būtina. Tai apima:

• apsinuodijimą (pvz., alkoholiu, narkotinėmis ar vaistinėmis medžiagomis);
• ūmus kepenų ar inkstų pažeidimus, kai šie organai nebegali efektyviai šalinti toksinų;
• cheminių medžiagų ar narkotikų perdozavimą;
• kai kuriuos sunkius infekcinius ar lėtinius susirgimus.

Šiose situacijose detoksikacija atliekama ligoninėje, prižiūrint gydytojams, dažnai taikant specialias priemones, tokias kaip lašinės, dializė ar priešnuodžiai.

Kasdienė detoksikacija: faktai ir mitai

Neretai „detoksikacija“ minėja ir kasdienėje kalboje: po švenčių, persivalgius ar jaučiant nuovargį. Tačiau, jei žmogaus organai sveiki, papildomos drastiškos detoksikacijos nereikia. Organizmas pats susitvarko su mažomis teršalų, maisto priedų ar konservantų dozėmis. Nėra įrodymų, kad vadinamosios detoksikacinės dietos, gėrimai ar papildai reikšmingai pagerina sveikatą.

Kada verta apsvarstyti gyvenimo būdo detoksikaciją?

Nors daugumai žmonių medicininė detoksikacija nereikalinga, tam tikrais atvejais pokyčiai gyvenimo būde gali padėti pasijusti geriau ar sumažinti kasdienį toksinų poveikį organizmui.

Po intensyvių švenčių ar persivalgymo

Po didelių švenčių ar pobūvių, kai gausiai valgote, vartojate alkoholio ar riebaus maisto, galite pajusti sunkumą, pilvo pūtimą ar bendrą nuovargį. Tokiais atvejais detoksikacija suprantama kaip trumpalaikis mitybos supaprastinimas – grįžimas prie daržovių, vaisių, skaidulų gausaus maisto, daugiau vandens bei mažiau druskos ir cukraus gali padėti organizmui lengviau virškinti ir atsigauti, tačiau nėra būtina griebtis griežtų dienų tik su sultimis ar vandeniu.

Formuojant naujus sveikos gyvensenos įpročius

Detoksikacijos laikotarpis, pavyzdžiui, kelios savaitės be alkoholio ar greito maisto, gali būti puikus startas keičiant gyvenimo būdą. Tai – galimybė pajusti skirtumą, kai organizmas gauna daugiau švarių, natūralių maisto produktų ir mažiau apkraunamas nereikalingais priedais. Toks laikinas iššūkis padeda įvertinti, kiek energijos, geresnės nuotaikos ar lengvumo suteikia sveikas maistas.

Jaučiant nuolatinį nuovargį ar virškinimo problemas

Nuolatinis nuovargis, pilvo pūtimas ar odos problemos dažnai siejami su „toksinų kaupimusi“, tačiau dažniausiai tokius pojūčius lemia nesubalansuota mityba, per mažas vandens vartojimas, poilsio stoka arba lėtinės ligos. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu ir pirmiausia atkreipti dėmesį į mitybos, poilsio, judėjimo įpročius. Nedaryti radikalių detoksikacijos programų be gydytojo priežiūros.

Pagrindiniai detoksikacijos mitai ir tiesos

Visuomenėje apie detoksikaciją sklando daug mitų. Svarbu atskirti, kas pagrįsta mokslu, o kas – tik populiari reklama.

• Mitas: „Toksinai kaupiasi ir būtina periodiškai išsivalyti.“
  Tiesa: Sveikų žmonių organizmas efektyviai šalina toksinus kasdien.
• Mitas: „Specialios sultys ar papildai ištirpdo visus toksinus.“
  Tiesa: Nėra mokslinių įrodymų, kad tokie produktai išvalo organizmą geriau, nei normaliai veikiantys kepenys ir inkstai.
• Mitas: „Po detoksikacijos numesite daug svorio.“
  Tiesa: Dauguma greitai prarandamo svorio – skysčių netekimas. Pagrindinis svorio mažėjimas priklauso nuo ilgalaikių įpročių, o ne trumpų „detoksų“.
• Mitas: „Detoksikacija saugi visiems.“
  Tiesa: Kraštutinės dietos ar badavimai gali būti pavojingi, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

Kaip natūraliai palaikyti organizmo detoksikaciją?

Kasdieniai patarimai gerai savijautai

• Rinkitės daugiau šviežių vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Jie skatina žarnyno veiklą ir padeda šalinti likučius.
• Gerkite pakankamai vandens – jis būtinas inkstų veiklai.
• Ribokite alkoholio ir perdirbtų maisto produktų vartojimą.
• Judėkite ir sportuokite – fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir padeda greičiau šalinti metabolinius likučius.
• Saugokite kepenis – venkite perteklinio vaistų, ypač vaistų nuo skausmo, vartojimo.

Kada reikėtų vengti populiarių detoksikacijos dietų?

Detoksikacijos dietos, reikalaujančios visiškai atsisakyti maisto, vartoti tik skysčius ar vienos rūšies produktus, gali būti pavojingos. Tokios praktikos rizikingos dėl:

• maistinių medžiagų trūkumo;
• metabolizmo sulėtėjimo;
• raumenų masės praradimo;
• skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.

Jei norite išmėginti kokį nors detoksikacijos metodą, būtinai pasitarkite su savo šeimos gydytoju arba dietologu. Ypatingai svarbu atsargiai elgtis sergant kepenų, inkstų ligomis, diabetu arba nėštumo metu.

Detoksikacijos esmė: pasitikėjimas savo kūnu ir sveikais įpročiais

Detoksikacija dažniausiai reikalinga tik esant sunkioms medicininėms būklėms ar apsinuodijimams. Didžiajai daliai žmonių geriausia „detoksikacija“ – natūralių organizmo sistemų puoselėjimas: subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, pakankamas poilsis ir atsisakymas žalingų įpročių. Tokie kasdieniai pasirinkimai padės jaustis energingai ir išlikti sveikiems be radikalios, o kartais net pavojingos detoksikacijos.