Kaip alavijas veikia jūsų organizmą

Aloe vera jau nuo senų laikų vertinama kaip natūrali priemonė, padedanti įvairių sveikatos sutrikimų atveju – nuo odos bėrimų iki virškinimo problemų. Šios augalo lapuose ir geliuose gausu biologiškai aktyvių junginių, kurie, kaip manoma, suteikia įvairių naudingų savybių.

Nauda nuo uždegimo

Laboratoriniai ir gyvūnų tyrimai rodo, kad alavijas turi uždegimą slopinančių savybių. Jo veikliosios medžiagos – tokios kaip aloesinas, aloinas bei emodinas – gali padėti slopinti uždegiminius procesus, mažindami uždegimą skatinančių molekulių kiekį organizme.

Dėl šių savybių manoma, kad alavijas gali būti naudingas sergant reumatoidiniu artritu ar kitomis lėtinėmis uždegiminėmis ligomis, taip pat padeda slopinti storosios žarnos uždegimą (kolitą). Tačiau kol kas daugiau tyrimų atlikta tik su gyvūnais.

Maistinės medžiagos ir antioksidantai

Aloe vera yra tikras naudingų medžiagų lobynas. Jame aptinkama per 75 svarbių komponentų: fermentai, riebalų rūgštys, monosacharidai ir polisacharidai, antioksidantai, fitochemikalai.

Alavijo sudėtyje yra tokių vitaminų ir mineralų:

• Vitaminas A
• Vitaminas C
• Vitaminas E
• Vitaminas B12
• Cinkas
• Varis
• Selenas
• Kalcis

Antioksidantai, tokie kaip vitaminai A, C ir E, kartu su karotenoidais bei polifenoliais, gali apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų poveikio. Tyrimai rodo, kad vartojant alavijo gelio ekstraktą didėja bendras antioksidacinis aktyvumas organizme.

Be vitaminų ir mineralų, alavijas taip pat turi kitų biologiškai aktyvių junginių, kaip salicilo rūgštis, baltymai ir aminorūgštys. Salicilo rūgštis žinoma savo priešgrybelinėmis ir šveičiančiomis savybėmis.

Alavijas taip pat turi antrachinonų, kurie pasižymi laisvinamuoju poveikiu, todėl jų vartojimas turi būti atsargus.

Virškinimo sistemos apsauga

Dėmesys alavijo poveikiui uždegiminėms žarnyno ligoms (tokioms kaip Krono liga ar opiniam kolitui) didėja dėl jo galimo priešuždegiminio, antioksidacinio ir žaizdų gijimą skatinančio veikimo. Gyvūnų tyrimuose alavijo gelis sumažino storosios žarnos uždegimą bei paskatino gijimą. Patvirtinti šiuos rezultatus tiriant žmones dar būtina daugiau mokslinių studijų.

Kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė

Moksliniai tyrimai kelia hipotezę, kad alavijo papildai gali būti naudingi siekiant palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje.

Keletas tyrimų parodė, kad geriamosios alavijo formos gali pagerinti gliukozės kontrolę žmonėms, turintiems padidėjusią cukraus koncentraciją arba sergantiems 2 tipo diabetu. Manoma, kad alavijas slopina gliukozės pasisavinimą po valgio bei spartina jos skilimą organizme, todėl sumažėja cukraus kiekis kraujyje.

Tyrimuose pastebėta, kad vartojant alaviją, sumažėjo ne tik cukraus kiekis, bet ir HbA1c rodiklis, kuris rodo ilgalaikę glikemijos kontrolę. Visgi šioje srityje dar reikia išsamesnių klinikinių tyrimų.

Svorio mažinimas

Alavijas dažnai įtraukiamas į svorį mažinančių priemonių sudėtį. Studijos su gyvūnais leido pastebėti, kad fermentuotas alavijo gelio gėrimas sumažino svorio augimą ir riebalų sankaupas pelėms, maitinamoms riebiu maistu. Manoma, kad šiame procese has didelę reikšmę antioksidantai, tokie kaip polifenoliai ir flavonoidai.

Analogiškuose tyrimuose stebėtas ir kūno riebalų mažėjimas žiurkėms – buvo koreguojama kraujo lipidų pusiausvyra bei oksidacinis stresas. Visgi tyrimų su žmonėmis šioje srityje vis dar nedaug.

Pagalba esant rėmens simptomams

Žmonės, susiduriantys su gastroezofaginio refliukso liga (GERL), kartais renkasi alavijo gelį siekdami sumažinti rėmens, virškinimo sutrikimų ar rijimo sunkumų simptomus. Tyrimai rodo, kad alavijo gelis pasižymi natūraliomis priešopinėmis, žaizdų gijimą skatinančiomis ir antimikrobinėmis savybėmis.

Vieno tyrimo metu buvo lyginama alavijo gelio sirupo ir dviejų populiarių vaistų įtaka – keturių savaičių pabaigoje alavijo sirupo efektas buvo panašus į vaistų. Visgi rėmens ir dujų dažnis mažėjo kiek prasčiau nei vartojant vaistus. Alavijo poveikis GERL dar nėra plačiai ištirtas.

Odos būklės ir gijimas

Gydomųjų savybių turintis alavijas dažnai pasirenkamas gydyti odos problemoms. Jo gelis gali sumažinti žaizdų, smulkių nudegimų ar išsausėjimų sukeltą dirginimą, niežulį bei uždegimą. Magnio laktatas, esantis alavijo gelyje, gali slopinti histamino gamybą, taip padėdamas išvengti papildomo odos niežėjimo.

Aloe vera dažnai naudojamas gydant tokias ligas kaip aknė, dermatitas ar žvynelinė – manoma, kad jo antioksidacinės, priešuždegiminės ir imunitetą stiprinančios savybės mažina paraudimą ir pleiskanojimą. Kai kuriuose tyrimuose teigiama, kad alavijas, derinamas su kitais žoliniais papildais, gali sustiprinti poveikį nuo aknės, tačiau vien tik alavijo efektyvumas vis dar tiriamas.

Nudegimų gydymas

Alavijo gelis populiarus kaip pagalbinė priemonė esant paviršiniams nudegimams, ypač pirmo ir antro laipsnio. Tyrimai rodo, kad teisingai naudojamas gelis gali greitinti gijimą, padėti apsisaugoti nuo infekcijų ir sumažinti niežulį.

Nors mokslininkai nėra tikri, kaip alavijas skatina gijimą, spėjama, kad jis padidina naujų odos ląstelių ir baltymų gamybą. Analizuojant tyrimus, pastebėta, kad alavijas veiksmingai mažina su nudegimais susijusias komplikacijas. Svarbu žinoti, kad rimtiems (trečio laipsnio) nudegimams reikalingas skubus gydymas – tokiu atveju alavijo vartoti nerekomenduojama.

Mazgo gydymas burnoje

Alavijo gelis taip pat taikomas burnos opų arba skausmingų žaizdelių gydymui – jis spartina gijimą, mažina skausmą ir patinimą. Kai kurių tyrimų duomenimis, teptas tiesiai ant žaizdelių alavijo gelis paspartindavo užgijimą ir buvo panašiai veiksmingas kaip kiti preparatai.

Burnos skalavimo su alaviju poveikis taip pat buvo tyrinėtas pacientams, patiriantiems burnos uždegimą dėl radiacijos – alavijo skalavimo priemonė buvo ne ką mažiau veiksminga nei specialus gydomasis skalavimo skystis.

Kaip vartoti alaviją?

Nėra universalių ar standartizuotų alavijo dozių – patartina pradėti nuo mažiausios kiekio ir stebėti organizmo reakciją, nedidinant gamintojo rekomenduojamos normos. Alavijo produktai gali būti įvairių formų: šviežios sultys, sultys iš lapų, kapsulės, ekstraktai, geliai ir milteliai.

Ką verta žinoti apie saugumą?

Nors alavijas daugeliui laikomas saugiu, kai kurie žmonės turėtų pasitarti su gydytoju arba specialistu. Retais atvejais atsiranda alerginės reakcijos: niežulys, dilgėlinė ar dusulys reikalauja skubios pagalbos.

Vartojant alaviją vietiškai ar geriant preparatus iš viso lapo, ypač ilgą laiką ar didesnėmis dozėmis, galimas šalutinis poveikis: viduriavimas, pilvo skausmai, odos dirginimas, dilgėlinė.

Alavijas gali keisti kai kurių vaistų – kraują skystinančių, cukraus kiekį mažinančių ar širdies vaistų – poveikį. Galimi ir kiti sąveikos variantai, todėl prieš vartojimą derėtų pasitarti su specialistu.

Alavijo lapuose esantis lateksas didelėmis dozėmis pavojingas: jis gali stipriai laisvinti vidurius, kelti pilvo skausmus, mažinti kalio kiekį kraujyje, trikdyti elektrolitų pusiausvyrą ar net pakenkti inkstams. Nėščioms moterims šis lateksas pavojingas dėl galimo gimdos susitraukimo, o žindančioms – dėl viduriavimo rizikos kūdikiui.

Burnos preparatai su alavijo lateksu kai kuriose šalyse uždrausti kaip nereceptiniai laisvinamieji dėl saugumo abejonių.

Pagrindinė informacija trumpai

• Alavijas jau nuo seno naudojamas įvairioms sveikatos būklėms palengvinti.
• Mokslininkai tiria jo naudą mažinant uždegimą, gerinant glikemijos, svorio, odos, žarnyno ar burnos būklę, taip pat spartinant žaizdelių ir nudegimų gijimą.
• Didžiausią dėmesį reikia skirti tinkamam dozavimui ir galimai sąveikai su kitais vaistais – individualiais atvejais patartina pasitarti su specialistu.