Kaip atpažinti placentos atšoką

Placentos atšokimas – tai reta, bet labai pavojinga nėštumo komplikacija, kuri iškyla tada, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar negimus kūdikiui. Tokia situacija pavojinga tiek motinai, tiek vaisiui: ji sutrikdo vaisiaus aprūpinimą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, gali lemti priešlaikinį gimdymą, gimdymo metu atsirandantį deguonies trūkumą ar net vaisiaus žūtį. Motinai šią būklę dažnai lydi gausus kraujavimas, kuris sunkiais atvejais gali būti mirtinas.

Kas yra placentos atšokimas

Normaliame nėštume placenta iki pat gimdymo stadijos tvirtai laikosi prie gimdos sienelės. Tačiau kartais placenta ima skirtis anksčiau nei turėtų, visiškai ar iš dalies. Daugiausia atvejų užfiksuojama paskutiniame nėštumo trimestre, bet atšokimas gali nutikti ir antroje nėštumo pusėje, bei gimdymo metu. Tai reta komplikacija – ji nustatoma maždaug 1 iš 100 nėščiųjų.

Pagrindiniai simptomai

Dažniausias ženklas, išduodantis placentos atšokimą – staigus kraujavimas iš makšties, kuris dažniausiai pasireiškia nėštumo pabaigoje. Kraujavimą paprastai lydi aštrūs pilvo skausmai ar jautrumas. Gali prasidėti stiprūs, dažni gimdos susitraukimai, jaustis nugaros skausmas, kartais kraujas pastebimas vaisiaus vandenyse. Sunkesniais atvejais moteris gali jausti silpnumą ar pastebėti, kad vaisius juda rečiau nei įprastai.

• Kraujavimas iš makšties
• Pilvo skausmas arba jautrumas
• Stiprūs ir dažni susitraukimai
• Nugaros skausmas
• Silpnumas ar nualpimas
• Sumažėję vaisiaus judesiai

Kraujavimo gausumas nebūtinai atspindi komplikacijos sunkumą – net ir esant menkam kraujavimui gali būti stiprus placentos atsiskyrimas. Kai kurie atvejai vystosi palaipsniui, sukeldami nedidelį, bet užsitęsusį kraujavimą ir lėtesnį vaisiaus augimą.

Kada kreiptis į gydytoją

Kilus bet kokiam neaiškiam kraujavimui iš makšties ar stipriam pilvo skausmui nėštumo metu, būtina nedelsti ir kuo greičiau pasitarti su gydytoju.

Priežastys bei rizikos veiksniai

Nors iki šiol nežinomos tikslios placentos atšokimo priežastys, manoma, kad jai atsirasti reikia didesnių pokyčių kraujagyslėse, kurios jungia placentą su gimda. Tačiau tam tikros aplinkybės reikšmingai padidina riziką patirti šią komplikaciją:

• Placentos atšokimo atvejis ankstesniu nėštumu
• Ilgalaikė arba staiga padidėjusi kraujospūdžio ligos forma
• Širdies ligos
• Nėščiosios pilvo trauma (pvz., eismo įvykis, smūgis)
• Rūkymas, alkoholio ar kokaino vartojimas
• Gimdos miomos
• Daugialypis nėštumas (dvyniai, tryniai ir daugiau)
• Motinos amžius virš 40 metų
• Staigus vaisiaus vandenų nutekėjimas

Rizika ypač padidėja, jei šią komplikaciją moteris patyrė anksčiau. Taip pat pavojus auga, jei moteris serga preeklampsija ar kitomis kraujospūdžio ligomis. Sunkiais atvejais nenumatyti kraujavimai gali būti labai stiprūs ir kelti tiesioginį pavojų gyvybei.

Kaip nustatoma diagnozė

Diagnozuojant placentos atšokimą, vertinami būdingi nusiskundimai – ypač kraujavimas bei pilvo arba nugaros skausmas. Paprastai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris padeda įvertinti placentos padėtį ir kraujavimo židinius. Vis dėlto, ultragarsu ne visuomet galima tiksliai nustatyti atšokimą, o galutinė diagnozė patvirtinama apžiūrint placentą jau po gimdymo.

Nėštumo metu kraujavimą gali sukelti ir kitos priežastys, pavyzdžiui, placenta previa, todėl labai svarbu tiksliai nustatyti kraujavimo kilmę, kad būtų pasirinktas tinkamiausias gydymo būdas.

Gydymo būdai

Placenta, kuri jau atsiskyrė nuo gimdos, nebegali būti pritvirtinta iš naujo, todėl pagrindinis gydymo tikslas – kiek įmanoma sumažinti riziką motinai ir vaisiui. Gydymas priklauso nuo komplikacijos sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus būklės.

Lengviems atvejams, kai simptomai menki, o vaisius ir motina jaučiasi gerai, gali būti taikoma nuolatinė stebėsena. Paprastai tokiu atveju rekomenduojama hospitalizacija, kad būtų galima greitai reaguoti, jei situacija pablogėtų.

Kai placentos atšokimas yra vidutinės ar sunkios formos, dažniausiai tenka atlikti gimdymą, kuris priklausomai nuo situacijos, gali būti natūralus arba atliekama Cezario pjūvio operacija. Jei vaisiui gresia pavojus, dažnai reikalinga neatidėliotina operacija. Esant gausiam kraujavimui gali prireikti kraujo perpylimo.

Galimos komplikacijos

Placentos atšokimas kelia rimtų pavojų ir moteriai, ir kūdikiui. Sunkūs kraujavimai gali lemti kraujo krešėjimo sutrikimus, šoko būklę, širdies veiklos problemas, prireikus gali būti atliekama gimdos šalinimo operacija. Vaisiaus mirties ar sveikatos problemų rizika tiesiogiai priklauso nuo atšokimo sunkumo ir nėštumo trukmės – kuo ankstesnis ir stipresnis atšokimas, tuo pavojus didesnis.

• Sunkūs kraujavimai
• Vaisiaus žūtis
• Motinos mirtys
• Ankstyvas gimdymas
• Kraujo krešėjimo sutrikimai
• Komplikacijos dėl operacijos
• Gimdos šalinimas
• Širdies komplikacijos

Kaip sumažinti riziką

Nors visiškai išvengti placentos atšokimo neįmanoma, riziką galima mažinti vengiant rūkymo, alkoholio, narkotinių medžiagų bei saugant save nuo traumų (ypač naudojantis saugos diržais automobilyje). Turint aukštą kraujospūdį, svarbu nuolat konsultuotis su gydytoju ir pasirinkti saugų kraujospūdžio gydymo būdą nėštumo laikotarpiu.

Jei anksčiau patyrėte placentos atšokimą, labai svarbu, kad apie tai žinotų jus prižiūrintis gydytojas – taip bus galima užtikrinti ypatingą stebėseną viso nėštumo metu.

Apibendrinimas

Placentos atšokimas – reta, bet labai rimta nėštumo komplikacija, kai placenta atsiskiria anksčiau laiko. Tai sukelia pavojų tiek nėščiajai, tiek vaisiui – trūksta deguonies, gali prasidėti stiprus kraujavimas. Gydymas priklauso nuo situacijos sunkumo – galima taikyti nuolatinę stebėseną arba skatinti gimdymą, dažnai atliekant Cezario pjūvį. Aptikus būdingus simptomus, būtina neignoruoti jų ir kuo skubiau kreiptis pagalbos.