Kaip ausų spaudimas susijęs su kraujospūdžio pokyčiais

Ausų spaudimas – tai nemalonus pojūtis, kai ausyje ar abiejose ausyse jaučiamas tarsi spaudimas, užgulimas ar net skausmas. Dažnai tai siejama su staigiais aukščio pokyčiais, peršalimu ar ausies uždegimu. Tačiau ar žinojote, kad kai kuriais atvejais ausų spaudimas gali būti susijęs ir su kraujospūdžio pokyčiais? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie biologiniai mechanizmai sieja ausų pojūčius su arterinio kraujospūdžio svyravimais, kada šis simptomas gali reikšti rimtesnius sveikatos sutrikimus, bei pateiksime patarimų, kaip atpažinti ir reaguoti į šį organizmo signalą.

Kas yra ausų spaudimas?

Ausų spaudimas – mediciniškai vadinamas ausies užgulimu ar spaudimo pojūčiu vidinėje ausies dalyje. Dažniausiai tai nutinka, kai sutrinka spaudimo pusiausvyra tarp ausies būgnelio ir išorinės aplinkos arba vidinių kūno terpių. Tokį jausmą gali lemti įvairūs veiksniai:

• Oro slėgio pokyčiai (pvz., kelionės lėktuvu, važiuojant kalnų keliais).
• Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei peršalimas.
• Skysčių susikaupimas vidurinėje ausyje.
• Ausies uždegimas (otitas).

Kai kuriems žmonėms pasitaiko ir priežasties iš pirmo žvilgsnio nustatyti nepavyksta. Tokiais atvejais verta prisiminti, jog ausys yra labai jautrios visam organizme vykstančiam spaudimo ir kraujotakos balansui.

Kaip ausų spaudimas siejasi su kraujospūdžiu?

Kraujospūdis – tai spaudimas, kuriuo kraujas teka arterijomis. Jį lemia širdies veikla, kraujagyslių tonusas, inkstų funkcija, hormonai bei gyvenimo būdo veiksniai (stresas, mityba, fizinis aktyvumas). Kai kraujospūdis pakinta – ypač jei jis staigiai pakyla arba sumažėja – tai gali paveikti ir ausų pojūčius.

Kraujospūdžio įtaka vidinei ausiai

Vidinėje ausyje yra labai smulkių kraujagyslių, kurios tiesiogiai aprūpina reikalingais skysčiais ir maistinėmis medžiagomis sraigę ir pusiausvyros organus. Esant dideliam kraujospūdžio pokyčiui, pakinta ir kraujo tekėjimas šiose smulkiose kapiliaruose. Dėl to galimas skysčio kaupimasis ausyje arba spaudimo disbalansas.

Siejami pojūčiai ir simptomai

• Ausų užgulimas ar spaudimas (be aiškios priežasties).
• Trumpalaikis ar pastovus spengimas (spengimas ausyse arba tinitas).
• Galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai.
• Nebūdingi galvos skausmai, pulsavimo pojūtis smilkiniuose ar ausyse.

Šie pojūčiai gali sustiprėti, jei staigiai pasikeičia kraujospūdis – nutikus fiziniam arba emociniam stresui, dirglioms situacijoms ar atlikus didesnį fizinį krūvį.

Ar ausų spaudimas gali reikšti kraujospūdžio problemas?

Dažniausiai ausų spaudimas nereiškia tiesioginės ir rimtos kraujospūdžio problemos. Tačiau kai kuriems žmonėms tai gali būti netiesioginis hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) ar kitų kraujotakos sutrikimų signalas.

Kada verta sunerimti?

• Jei ausų spaudimą lydi kiti simptomai: galvos skausmas, dusulys, pulsavimo pojūtis, matymo sutrikimai.
• Jei ausų pojūtis atsiranda ar sustiprėja fizinio krūvio metu arba patiriant stresą.
• Jei šeimoje buvo kraujagyslių ligų ar ankstyvos širdies ligos atvejų.

Ankstyva kraujospūdžio kontrolė sumažina komplikacijų riziką, todėl pastebėjus tokią simptomų kombinaciją pravartu pasitarti su gydytoju.

Populiarūs mitai apie ausų spaudimą ir kraujospūdį

• Mitai: Kartais manoma, kad spaudimas ausyse visada rodo aukštą kraujospūdį. Tai – klaidinga. Daug dažniau ausų užgulimas susijęs su peršalimu, sloga ar oro slėgio pokyčiu.
• Realūs ryšiai: Tačiau, jei ausų pojūčiai atsiranda be aiškios priežasties, o ypač jei kartu pasireiškia ir kitų kraujospūdžio simptomų (pvz., galvos skausmas), verta pagalvoti apie arterinio spaudimo svyravimus.

Kaip elgtis pajutus ausų spaudimą?

Pirmieji žingsniai

• Stebėkite kitus simptomus: Pastebėkite, ar prie ausų spaudimo prisideda kiti požymiai – galvos skausmas, svaigimas, dusulys, širdies plakimo sutrikimai.
• Matuokite kraujospūdį: Jei turite namie kraujospūdžio matuoklį, pasimatuokite ramybės metu. Kartojantis simptomams – bent keletą kartų skirtingu paros metu.
• Įvertinkite bendrą savijautą: Jei jaučiatės blogai ar simptomai stiprėja, konsultuokitės su gydytoju.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei spaudimas ausyse tampa intensyvus, lydi stiprus galvos skausmas, regos ar sąmonės sutrikimai.
• Jei ausų spaudimą lydi kraujavimas iš ausies, stiprus spengimas ar ūžesys.
• Jei kartu atsiranda veido, rankų ar kojų silpnumas ar nejautra.

Tokie simptomai gali reikšti rimtus neurologinius ar kraujagyslių sutrikimus ir reikalauja skubios pagalbos.

Kaip sumažinti ausų spaudimo riziką ir palaikyti normalų kraujospūdį?

• Reguliari kraujospūdžio kontrolė: Matavimai namuose ar pas gydytoją padeda laiku pastebėti spaudimo svyravimus.
• Aktyvus gyvenimo būdas: Judėjimas, fizinis aktyvumas gerina kraujagyslių tonusą ir padeda stabilizuoti spaudimą.
• Subalansuota mityba: Mažiau druskos, daugiau vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, omega-3 riebiųjų rūgščių.
• Pakankamas vandens kiekis: Dehidratacija gali sukelti ir spaudimo, ir ausų pojūčių problemų.
• Vengti rūkymo ir alkoholio pertekliaus: Šios medžiagos kenkia kraujotakai ir gali lemti kraujospūdžio svyravimus.
• Streso valdymas: Gilus kvėpavimas, meditacija ir nuolatinė įtampa mažina ne tik kraujospūdį, bet ir su ausimis susijusius simptomus.

Išvados: kada ausų spaudimas – tik simptomas, o kada – signalas?

Ausų spaudimas – tai dažniausiai nepavojingas ir praeinantis pojūtis, susijęs su ausies spaudimo pusiausvyros pokyčiais. Visgi kai kuriais atvejais, ypač kai pasireiškia kartu su kraujospūdžio pokyčių simptomais, tai gali būti signalas, jog verta pasitikrinti arterinį spaudimą ir bendrai įvertinti širdies bei kraujagyslių sveikatą. Laiku pastebėtas ir kontroliuojamas kraujospūdis padeda išvengti rimtų ligų, tad klausykite savo kūno signalų ir prireikus pasitarkite su specialistais.