Kaip beta adrenoblokatoriai veikia jūsų tikslinį širdies ritmą

Padidėjęs kraujospūdis dažnai gydomas vaistais, tarp kurių gana dažni yra beta adrenoblokatoriai. Šie vaistai, kaip ir reguliarus fizinis aktyvumas, padeda sumažinti ramybės būsenos pulso dažnį. Todėl žmonėms, vartojantiems beta adrenoblokatorius, prireikia kitaip apskaičiuoti saugią širdies ritmo zoną, ypač užsiimant aerobine veikla.

Kaip veikia beta adrenoblokatoriai?

Beta adrenoblokatoriai mažina kraujospūdį blokuodami tam tikrus širdyje esančius receptorius, kurie paprastai reaguoja į stiprų streso hormoną – adrenaliną. Dėl to širdies darbas tampa lėtesnis ir mažiau intensyvus.

Šis poveikis sumažina širdies susitraukimų dažnį, raumens susitraukimo stiprumą bei sumažina deguonies poreikį širdžiai. Dėl to širdžiai bei kraujagyslėms tenka mažesnis krūvis ir sumažėja kraujospūdis.

Fizinis aktyvumas ir ramybės širdies ritmas

Reguliariai judant, ypač atliekant aerobinius pratimus, ramybės pulso dažnis ilgainiui taip pat sumažėja. Judėjimo metu sustiprėja kraujotaka ir į širdį grįžtančio kraujo kiekis.

Kūnas prisitaiko: kairioji širdies skilvelio ertmė padidėja, todėl ji išstumia daugiau kraujo su kiekvienu dūžiu. Net ilsintis širdžiai pakanka kelių stiprių dūžių per minutę, kad atliktų darbą – dėl to ramybės pulso dažnis tampa mažesnis.

Tinkamos širdies ritmo zonos nustatymas

Maksimalų jūsų širdies ritmą lengva apytiksliai apskaičiuoti – tereikia iš 220 atimti savo amžių. Pavyzdžiui, 35 metų žmogaus apskaičiuotas maksimalus širdies dažnis siekia apie 185 dūžius per minutę (d./min.).

Norint tiksliai stebėti pulsą, galima naudotis pulso matuokliu arba suskaičiuoti dūžius rieše per minutę.

Efektyviam aerobiniam poveikiui rekomenduojama dirbti 55–85% nuo savo maksimalaus pulso, bent 20–30 minučių. Taigi 35 metų žmogui tikslinė zona būtų nuo 102 iki 157 d./min.

Poveikis žmonėms, vartojantiems beta adrenoblokatorius

Vartojant beta adrenoblokatorius, širdies ritmas lėtėja, tačiau konkreti reakcija priklauso nuo žmogaus – vieniems pulsas sumažėja nedaug, kitiems pokytis būna žymus.

Dėl šios priežasties rekomenduojamas širdies dažnis treniruotės metu gali skirtis. Įtakos turi amžius, širdies būklė, bendras sveikatos būklės vertinimas. Daugeliui žmonių treniruojantis nėra privaloma pasiekti konkretaus pulso skaičiaus – asmeniniai tikslai gali būti lankstesni. Dėl tiksliausių gairių visada verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kaip pritaikyti treniruočių tikslus?

Jeigu atliekant pratimų testavimą vartojant beta adrenoblokatorius buvo nustatytos jūsų individualios galimybės, remkitės šiomis ribomis ir planuodami treniruotes.

Subjektyvios savijautos metodas

Tikslus širdies ritmo sekimas nebūtinai būtinas: galima naudoti subjektyvios savijautos skalę. Įsivertinkite, kokio stiprumo pastangos jaučiate treniruotės metu – skalėje nuo 6 (visiška ramybė) iki 20 (maksimalus krūvis).

Metras paprastas: kuo labiau pavargę jaučiatės, tuo didesnis įvertinimas. Ilgainiui išmoksite suprasti, kokio intensyvumo apkrova yra optimali jūsų organizmui. Dažniausiai rekomenduotina pulso zona pagal šį metodą – tarp 12 ir 14 balų.

Pradedant sportuoti, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei yra širdies sutrikimų ar vartojami kraujospūdį veikiantys vaistai. Specialistas gali patarti dėl saugios pradžios ir padėti pasirinkti tinkamiausią krūvį.