Kaip dažnas ašarojimas rodo pasąmoningą nerimą

Ar kada nors pastebėjote, kad jūsų akys ašaroja be aiškios priežasties – net ir tada, kai nejaučiate liūdesio ar akivaizdaus dirgiklio? Dažnas ašarojimas daugeliui atrodo tik nereikšmingas akies pojūtis. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad šis simptomas kartais gali būti ne tik akių jautrumo, bet ir pasąmoningo nerimo ženklas. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip dažnas ašarojimas gali būti susijęs su vidiniais emociniais procesais, kodėl kūnas taip reaguoja į stresą, kada vertėtų sunerimti ir kaip sau padėti.

Dažnas ašarojimas – kas vyksta organizme?

Ašarojimas – natūralus fiziologinis procesas, padedantis drėkinti ir apsaugoti akis. Kasdien mūsų akys išskiria ašarų pakankamai tam, kad išlaikytų jų paviršių švarų, laiku pašalintų dulkes, mikrobus ar dirgiklius. Vis dėlto kai kurie žmonės ima pastebėti nuolatinį, padidintą ašarų kiekį, net nesant akivaizdžių priežasčių. Tokiu atveju svarbu ieškoti ne tik akivaizdžių fizinių priežasčių, bet ir įsigilinti į psichologinį foną.

Fizinės dažno ašarojimo priežastys

• Akių sausumas (ironija – sausos akys skatina daugiau ašarų gamybą kaip atsakomąją reakciją)
• Alergijos ar virusinės infekcijos
• Kontaktiniai lęšiai ar kosmetikos dirginimas
• Vėjas, dulkės, oro užterštumas

Tačiau jei išorinių priežasčių nerandama, lieka ieškoti gilesnių atsakymų – dažnai jie slypi psichologinėje sveikatoje.

Kaip emocijos veikia ašarojimą?

Emocijų ir ašarojimo ryšys žmonijai žinomas jau tūkstančius metų. Verkimas dažnai siejamas su emocijomis: liūdesiu, džiaugsmu, neviltimi ar net pykčiu. Visgi naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad stiprios emocijos, net jei jos nesąmoningos ar paslėptos, gali paskatinti kūną reaguoti nekontroliuojamais būdais – pavyzdžiui, dažnesniu ašarojimu.

Stresas ir pasąmoningas nerimas

Pasąmoningas nerimas reiškia, kad žmogus gali nežinoti apie savo patiriamą įtampą – tačiau kūnas siunčia signalus. Akių pojūčiai, tokie kaip dažnas ašarojimas, gali būti vienas iš šių ženklų.

Stresas aktyvina mūsų autonominę nervų sistemą. Ji kontroliuoja daugybę fiziologinių funkcijų be mūsų sąmoningo įsikišimo. Kai kuriems žmonėms nuolatinė įtampa ar užslėptos baimės pasireiškia per virškinimo sutrikimus ar miego problemas, kitiems – per akių jautrumą, spengimą ausyse ar odos pokyčius. Būtent ašarų liaukos yra jautrios neuromediatorių (pvz., kortizolio) pokyčiams, todėl stresas gali paskatinti neįprastai dažną ašarų gamybą.

Psichosomatinės reakcijos: kūnas kalba tada, kai emocijos nutyla

Jei emocijų neišsakome arba jų nepripažįstame, kūnas ima perteikti emocinę įtampą fiziologiniais simptomais. Tai vadinama psichosomatinėmis (kūno ir proto sąveikos) reakcijomis. Ašarojimas be aiškios akies problemos – vienas iš subtilių ženklų, kad kūnas patiria emocinį stresą, kurio galbūt patys iki galo nesuvokiame.

Dažnas ašarojimas: kada sunerimti?

Trumpalaikis intensyvesnis ašarojimas, pavyzdžiui, po ypatingai jautrios situacijos ar streso, yra normalu. Tačiau jei pastebite, kad akys nuolat ašaroja kelias savaites, ir nerandate akivaizdžios priežasties (nėra infekcijos, alergijos ar kitų fizinių iššūkių), verta įvertinti ir emocinį foną.

Dažni ženklai, jog priežastis gali būti nerimas:

• Ašarojimas pasikartoja, kai jūsų laukia nerimą keliančios situacijos (pvz., svarbus susitikimas, egzaminas, viešas kalbėjimas)
• Pastebite kitus nerimo simptomus: įtampą krūtinėje, širdies plakimą, sutrikusį miegą
• Nepavyksta paaiškinti ašarų kitu medicininiu būdu

Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris padės atmesti fizines priežastis, bei, jei reikia, pasitarti su psichikos sveikatos specialistu.

Kaip palengvinti simptomus ir sumažinti pasąmoninį nerimą?

1. Streso valdymas kasdienybėje

• Meditacija ar gilus kvėpavimas padeda mažinti fiziologinį streso lygį ir sureguliuoti nervų sistemą.
• Fizinis aktyvumas – net trumpas pasivaikščiojimas – mažina nerimo simptomus ir gerina bendrą savijautą.
• Dienoraščio rašymas ar pokalbiai su artimaisiais leidžia išlaisvinti emocijas ir užkirsti kelią jų slopinimui.

2. Akį raminanti priežiūra – kada ji padeda?

• Vengti ilgai žiūrėti į ekranus, naudoti drėkinančius akių lašus (tik gavus gydytojo rekomendaciją).
• Reguliariai ilsėtis, ypač jei darbas reikalauja įtempto žvilgsnio arba esate jautrus šviesai.
• Saugoti akis nuo stipraus vėjo, dulkių ar dirginančios kosmetikos.

3. Kada būtina kreiptis į specialistus?

Jei ašarojimas tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, jo nepavyksta susieti su aiškia išorine priežastimi ir prasideda papildomi simptomai – akių skausmas, regėjimo pablogėjimas, stiprus paraudimas – būtina pasitarti su gydytoju. Esant nuolatiniam emociniam fonui ar pastebėjus, kad dažnas ašarojimas trukdo gyvenimo kokybei, rekomenduojama pasitarti ir su psichikos sveikatos specialistu.

Mitai ir faktai apie ašarojimą bei emocinę sveikatą

• Mitas: „Ašaros – tik silpnumo ženklas.“ Faktas: Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ašarojimas – natūrali organizmo reakcija į stiprius jausmus, padedanti reguliuoti ir išlaisvinti stresą.
• Mitas: „Ašaros visada rodo liūdesį.“ Faktas: Verkimas gali kilti ir dėl kitų emocijų (pykčio, baimės, net džiaugsmo), o nenagrinėtas vidinis nerimas dažnai pasireiškia subtiliais fiziniais požymiais.
• Mitas: „Jei negalite nustoti ašaroti, privalote naudoti vaistus.“ Faktas: Dažnai pakanka atpažinti ir valdyti stresorius bei pasitarti su specialistais, nevartojant nereikalingų akių lašų ar vaistų be priežasties.

Išvada

Nuolatinis ar dažnas ašarojimas gali būti daugiau nei tik akių jautrumo ženklas. Neretai tai – pasąmoninio, neišreikšto nerimo ar įtampos išraiška. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į tokius kūno signalus, laiku įvertinti emocinę savijautą bei, prireikus, drąsiai pasitarti su specialistais. Rūpindamiesi ne tik savo akimis, bet ir bendra emocine sveikata, galima laiku išvengti ilgalaikių problemų ir išmokti klausytis, ką šnabžda mūsų kūnas.