Kaip dažnas galvos skausmas rodo emocinę įtampą

Galvos skausmas – vienas dažniausių negalavimų, su kuriuo susiduria tiek vaikai, tiek suaugusieji. Daugelis nekreipia į tai ypatingo dėmesio, tačiau dažnai pasikartojantys galvos skausmai gali būti daug sudėtingesnio organizmo siunčiamo signalo dalis. Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad viena iš pagrindinių galvos skausmo priežasčių – emocinė įtampa ir streso poveikis mūsų sveikatai. Panagrinėkime šią temą išsamiau ir sužinokime, kaip mūsų emocijos ir psichologinė būklė lemia galvos skausmo atsiradimą, kada verta sunerimti bei kaip sau padėti.

Kas yra galvos skausmas ir kodėl jis kyla?

Galvos skausmas nėra vien tik nemalonus jausmas. Jis – tai nervų sistemos signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip, kaip turėtų. Dažniausi tipai yra įtampos, migreniniai bei klasteriniai galvos skausmai. Nors kai kurie jų gali būti susiję su rimtomis ligomis (tokiu atveju būtina konsultacija su gydytoju), daugeliu atvejų pagrindinė priežastis – emocinė įtampa.

Dažni galvos skausmai: kas yra „dažnai“?

Medikų vertinimu, galvos skausmas laikomas dažnu, jei pasireiškia bent 10–15 kartų per mėnesį ar dažniau. Jei pastebite, kad dažnai skauda galvą, metas ieškoti priežasčių – ypač jei kartu jaučiate pervargimą, įtampą, arba pastebite pokyčius nuotaikoje.

Kaip emocinė įtampa lemia galvos skausmą?

Emocinė įtampa – tai vidinė būsena, kurią sukelia nerimas, stresas, nuolatinis nuovargis, neišreikštos emocijos ar nesutarimai su aplinkiniais. Ilgalaikė įtampa paveikia organizmą įvairiapusiškai, ypač jautria – galvos – sritimi.

Streso mechanizmas organizme

Kai jaučiame emocinę įtampą, mūsų organizme padidėja streso hormonų, ypač kortizolio bei adrenalino, kiekis. Šie hormonai sukelia raumenų įsitempimą (ypač kaklo, pečių, žandikaulio srityje), sutrikdo kraujotaką ir deguonies tiekimą į smegenis. Tai sukelia pulsuojantį arba spaudžiantį galvos skausmą. Tokie skausmai būdingi įtampos galvos skausmo tipui, kuris dažniausiai pasikartoja po įtemptos darbo dienos, konfliktų ar nerimo epizodų.

Emocijos – ne tik psichologija, bet ir fiziologija

Nors galėtume manyti, kad emocijos – tai tik „jausmai galvoje“, iš tiesų jos veikia visą kūną. Pvz., ilgesnį laiką trunkantis nerimas silpnina imuninę sistemą, išbalansuoja vidaus organų darbą, trikdo miegą. Kartu kaupiasi raumenų įtampa, kuri dažnai išsilieja į pasikartojantį galvos skausmą.

Psichologinis spaudimas ir „lėtinė įtampa”

Lėtinė įtampa dažnai kaupiasi palaipsniui. Jeigu žmogus nuolat išgyvena stresą (darbo problemos, šeimos rūpesčiai, ilgalaikis nuovargis), organizmas ima reaguoti ta pačia būsena – pasikartojančiais galvos skausmais arba migrena.

Mitai apie galvos skausmo priežastis

• Mitas: Dažnas galvos skausmas visada reiškia rimtą ligą.
  Faktas: Pirmiausia reikėtų įvertinti emocinę ir gyvenimo būklę – dažnai galvos skausmą lemia stresas, nuovargis, miego trūkumas, o ne pavojingos ligos.
• Mitas: Vaistai visada padės.
  Faktas: Skausmo malšinimo vaistai tik užmaskuoja simptomą, tačiau nepašalina įtampos priežasties. Dažnas jų vartojimas gali sukelti priklausomybę ar dar stipresnius galvos skausmus.
• Mitas: Jei skauda galvą, geriau nesikreipti į gydytoją.
  Faktas: Jei galvos skausmai kartojasi dažnai, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kad būtų atmestos kitos galimos priežastys.

Kaip atskirti įtampos sukeltą galvos skausmą?

• Skausmas dažniausiai yra abipusis, jaučiamas tarsi „spaustų lankelis“ aplink galvą
• Jis vystosi palaipsniui, stiprėja dienos pabaigoje
• Kartu jaučiama pečių, kaklo ar žandikaulio įtampa
• Skausmas stiprėja po stresinių situacijų ar neišsimiegojus
• Nesukelia pykinimo ar regos pakitimų (skirtingai nei migrena)

Jei pastebite šiuos požymius, tikėtina, kad pagrindinė jūsų galvos skausmo priežastis – emocinė įtampa ir psichologinis spaudimas.

Kada verta sunerimti?

Nors dažniausiai galvos skausmas kyla dėl streso, kartais jis gali būti ir signalas apie rimtesnius sveikatos sutrikimus. Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei:

• Galvos skausmas labai stiprus ir staiga atsiradęs
• Kartu atsiranda regos, kalbos, koordinacijos sutrikimų
• Skausmą lydi didelis karščiavimas, kaklo stingimas, sąmonės netekimas
• Pasikeitė galvos skausmo pobūdis, dažnumas ar stiprumas

Patarimai, kaip sumažinti streso sukeltus galvos skausmus

• Būkite atidūs savo psichologinei savijautai. Sekite, kokiose situacijose ir po kokių emocijų dažniausiai skauda galvą.
• Reguliariai ilsėkitės ir pakankamai miegokite. Miegas – itin svarbus norint atsigauti po emocinio nuovargio.
• Įtraukite fizinį aktyvumą. Net trumpi pasivaikščiojimai ar lengva mankšta mažina raumenų įtampą ir atpalaiduoja mintis.
• Naudokite relaksacijos metodus: gilaus kvėpavimo pratimus, meditaciją, jogą.
• Pasikalbėkite apie savo jausmus su artimaisiais arba psichologu – neišsakytos emocijos dažnai kaupiasi ir grįžta per fizinius simptomus.
• Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą. Jie gali didinti įtampą ir sukelti dehidrataciją, dėl ko taip pat skaudės galvą.

Kada padeda ir kada kenkia vaistai?

Skausmą malšinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas) efektyvūs, kai galvos skausmas atsiranda retai. Tačiau esant dažniems, pakartotiniams skausmams, ilgalaikis analgetikų vartojimas gali sukelti atvirkštinį efektą – vadinamąjį „vaistų sukeltą“ galvos skausmą. Todėl svarbu ieškoti ir spręsti pagrindinę problemą – emocinę įtampą, o ne tik slopinti simptomą.

Apibendrinimas: dažnas galvos skausmas – ženklas pasirūpinti emocine sveikata

Dažnas galvos skausmas – organizmo siunčiamas signalas, kad reikia atkreipti dėmesį į savo emocinę būseną ir gyvenimo būdą. Emocinis stresas, neišreikštos emocijos, nuolatinė įtampa ar nuovargis dažnai pasireiškia fiziniais simptomais galvoje. Supratę šį ryšį, galime ne tik sumažinti pasikartojančių galvos skausmų dažnį, bet ir pagerinti bendrą savijautą. Jei kovojate su dažnais galvos skausmais, verta pasidomėti savo psichologine būsena ir, prireikus, kreiptis į specialistus. Taip išsaugosite sveiką protą ir kūną.