Kaip dažnas peršalimas rodo emocinį išsekimą?

Ar kada nors pastebėjote, kad peršalote vieną kartą po kito, tarsi užburtame rate, nors akivaizdžių išorinių priežasčių tam nematote? Vis dažniau tyrimai ir specialistai pastebi stiprią sąsają tarp pasikartojančių peršalimų ir emocinio išsekimo. Šiandien žinome, kad mūsų kūno ir proto sveikata yra neatsiejamai susijusi: ilgalaikis stresas, įtampa ar emocinis nuovargis gali paveikti imuninę sistemą ir palikti mus imlius infekcijoms. Straipsnyje apžvelgiame, kaip dažnas peršalimas gali būti signalas apie jūsų emocinę sveikatą, kuo grindžiama ši sąsaja, ir ką galite padaryti, kad sustiprintumėte savo imuninę sistemą bei vidinę pusiausvyrą.

Kaip emocinis išsekimas veikia mūsų imunitetą?

Emocinis išsekimas dažnai kyla dėl nuolatinio streso, pervargimo, ilgalaikės įtampos darbe ar namuose. Žmogus gali jaustis nuolat pavargęs, apatiškas, be motyvacijos, ir, kaip rodo moksliniai tyrimai, šios būsenos stipriai veikia imuninę sistemą. Tačiau kodėl taip nutinka?

Streso hormonai slopina apsaugines jėgas

Pagrindinis kaltininkas – hormonai, tokie kaip kortizolis ir adrenalinas, kurių gamyba suintensyvėja jaučiant stiprų ar ilgalaikį stresą. Jie trumpam padeda išgyventi įtemptose situacijose, tačiau ilgainiui jų perteklius gali slopinti imuninės sistemos veiklą. Imuninės ląstelės tampa ne tokios aktyvios, sumažėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais ir bakterijomis. Tą patvirtina ir daugybė mokslinių tyrimų, pavyzdžiui, Pitsburgo universiteto tyrimas (2012 m.) parodė, jog žmonės, patiriantys didesnį darbo ar asmeninį stresą, 2-3 kartus dažniau suserga peršalimu ar gripu.

Ryšys tarp emocinio išsekimo ir dažnesnių infekcijų

Emocinį išsekimą patiriantys asmenys neretai pastebi įvairius fizinius simptomus – ne tik galvos, nugaros skausmus ar miego sutrikimus, bet ir dažnesnius peršalimus. Chroniškas stresas ima keisti net pačių imuninės sistemos ląstelių elgseną: slopinama antikūnių gamyba, sumažėja interferonų – baltymų, apsaugančių nuo virusų – kiekis. Dėl šios priežasties žmogaus organizmas tampa kur kas imlesnis ir „paprastoms“ infekcijoms, kurių kitomis aplinkybėmis galbūt net nepajustume.

Kada dažnas peršalimas gali būti emocinio išsekimo požymis?

Per metus suaugusiam žmogui „normalu“ peršalti 2-4 kartus, tačiau kai kuriems asmenims peršalimas pasikartoja vos spėjus pasveikti, trunka ilgiau, lydi nuolatinis nuovargis. Tai gali būti ženklas, jog imuninė sistema nespėja atsistatyti dėl nuolat patiriamo emocinio spaudimo.

Dažniausi simptomai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį

• Peršalimai ar virusinės infekcijos užklumpa dažniau, užsitęsia, sunkiai gydosi.
• Lėtinis nuovargis ir išsekimas net po poilsio.
• Nerimas, motyvacijos stoka, apatija.
• Dažnesni galvos skausmai, skrandžio ir virškinimo problemos.
• Miego sutrikimai.

Jeigu pastebite bent kelis iš šių požymių, verta rimtai pagalvoti apie emocinės sveikatos stiprinimą – nes tai gali būti ir imuninės sistemos atsigavimo raktas.

Mitai apie imunitetą ir peršalimą

Yra populiarių įsitikinimų, kad dažnas peršalimas – tik imuniteto „silpnumo“ klausimas arba neišvengiama šaltojo sezono pasekmė. Tačiau šiuolaikinė medicina aiškiai rodo, kad imuninės sistemos būklė priklauso ne tik nuo genetinių veiksnių ar mitybos, bet ir nuo psichologinės gerovės.

• Mitas: „Imunitetas priklauso tik nuo vitaminų ar mitybos“. Iš tiesų, subalansuota mityba svarbi, tačiau vien stresas arba emocinis išsekimas gali stipriai paveikti imuninį atsaką.
• Mitas: „Liga – tik fizinė problema“. Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad nuolatinė emocinė įtampa ir neišspręstos psichologinės problemos lemia ne tik dažnesnes infekcijas, bet ir sunkesnį gijimą.

Kaip atpažinti ir įveikti emocinį išsekimą?

Emocinis išsekimas dažnai tarsi šešėlis lydi aktyvų, užimtą, atsakingą gyvenimo būdą. Kadangi ilgainiui tai daro įtaką ir kūnui, svarbu laiku atpažinti pirmuosius ženklus ir imtis veiksmų.

Svarbiausi žingsniai gerinant sveikatą

• Siekite emocinės pusiausvyros: praktikuokite sąmoningumo (angl. mindfulness), atsipalaidavimo ar kvėpavimo pratimus. Jos padeda sumažinti streso hormonų lygį, stiprina imunitetą.
• Pakankamai ilsėkitės ir miegokite: miego metu organizmas „persikrauna“, todėl poilsis tiesiogiai veikia atsparumą virusams.
• Subalansuokite fizinį aktyvumą ir darbą: reguliarus judėjimas stiprina kūną ir mažina įtampą, tačiau nepervarkite.
• Išlaikykite socialinius ryšius: artimųjų ar draugų parama padeda efektyviau įveikti emocinius sunkumus.
• Papildomai įtraukite B grupės vitaminus, vitaminą D ir omega-3 riebalų rūgštis, – jie dažnai siejami tiek su imuniteto stiprinimu, tiek su nuotaikos gerinimu. Prieš vartodami pasitarkite su gydytoju.

Jei ilgalaikio nuovargio, dažnų ligų ar emocinės būklės nepavyksta suvaldyti savarankiškai, nebijokite kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą. Dažnai anksti suteikta pagalba, individuali psichoterapija ar net gyvenimo būdo pokyčiai gali ne tik sumažinti peršalimo riziką, bet ir pagerinti visą jūsų gyvenimo kokybę.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Dažni peršalimai nėra tik laikinas nepatogumas. Jei imuninės sistemos silpnumas tęsiasi, gali kilti rimtesnių komplikacijų: paūmėti lėtinės ligos, išsivystyti sunkesnės infekcijos. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei:

• Peršalimo ligos kartojasi dažniau nei 4–5 kartus per metus.
• Liga užsitęsia ilgiau nei 2–3 savaites arba dažnai baigiasi komplikacijomis (pvz., bronchitas, sinusitas).
• Po ligų sunkiai atgaunate jėgas, jaučiate silpnumą, ilgalaikį nuovargį.
• Pajutote stiprių nuotaikos pokyčių, nerimą ar depresijos simptomų.

Apibendrinimas

Nors peršalimas dažnai atrodo kaip menka, kasdienė problema, pasikartojančios infekcijos gali būti reikšmingas emocinio išsekimo signalas. Ignoruoti kūno siunčiamus ženklus – ne tik neprotinga, bet ir pavojinga ilgalaikėje perspektyvoje. Rūpindamiesi savo emocine gerove, investuojame ir į savo fizinę sveikatą, stipriname atsparumą nepageidaujamoms infekcijoms. Atpažinkite ankstyvus požymius, imkitės veiksmų ir nepamirškite – sveikatą stiprina visapusiška pusiausvyra tarp kūno ir proto.