Kaip dažnas rankų drebėjimas rodo streso lygį?

Ar jums kada nors yra tekę susidurti su tokia situacija, kai intensyvaus susijaudinimo ar nerimo metu pastebėjote drebančias rankas? Tokia patirtis dažna ir dažnai suneramina žmones. Rankų drebėjimas – tai simptomas, kuris gali atsirasti dėl įvairių organizmo reakcijų, tačiau viena iš dažniausių priežasčių šiuolaikiniame pasaulyje yra stresas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dažnas rankų drebėjimas gali būti susijęs su stresu, kaip atpažinti streso drebėjimą nuo kitų priežasčių ir kokių žingsnių verta imtis, siekiant išvengti neigiamų padarinių sveikatai.

Kas yra rankų drebėjimas?

Rankų drebėjimas, mediciniškai vadinamas tremoru, pasireiškia nevalingu, ritmišku rankų ar pirštų judėjimu. Tai nėra skausminga, bet gali sukelti nepatogumų kasdienėje veikloje: sunkiau rašyti, laikyti daiktus ar atlikti smulkius darbus. Rankų drebėjimo gali būti įvairių – nuo laikino, epizodinio iki nuolatinio ar net progresuojančio. Priežastys svyruoja nuo visiškai normalių fiziologinių reakcijų iki tam tikrų susirgimų. Dažnas trumpalaikis rankų drebėjimas, ypač stresinėse situacijose, dažniausiai nėra pavojingas, tačiau svarbu suprasti, kaip jis atsiranda ir kuo gali būti susijęs.

Kaip stresas veikia kūną?

Stresas – tai natūrali žmogaus organizmo reakcija į iššūkius ar pavojus. Aktyvuojasi vadinamoji „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) sistema, kurią reguliuoja autonominė nervų sistema. Tokiu atveju organizmas pradeda išskirti streso hormonus: adrenaliną ir kortizolį. Šie hormonai spartina širdies plakimą, didina kraujospūdį, aktyvina raumenų darbą ir paruošia kūną greitam reagavimui.

Vienas iš šių pokyčių – padidėjusi nervų sistemos veikla, dėl kurios gali pasireikšti nevalingi raumenų susitraukimai. Būtent tuomet ir gali atsirasti rankų drebėjimas. Tai natūralus organizmo atsakas į per didelį stresą ar stiprų emocinį sujaudinimą.

Kokie yra dažnai pasireiškiančio rankų drebėjimo dėl streso požymiai?

Staigus drebėjimas įtampos metu

Drebėti rankos gali prasidėjus itin stresinei situacijai: prieš viešą kalbą, svarbų pokalbį ar net konfliktą. Paprastai drebėjimas prasideda staiga ir tęsiasi tiek, kiek trunka įtampa.

Trumpos, neilgai trunkančios bangos

Stresinis drebėjimas dažniausiai pasižymi trumpa trukme ir dingsta, kai stresinė situacija išsisprendžia. Jeigu drebėjimas užsitęsia arba stiprėja, verta ieškoti ir kitų priežasčių.

Lydintys simptomai

• Padidėjęs širdies plakimas
• Prakaitavimas
• Saulės dūžio pojūtis
• Kvėpavimo padažnėjimas
• Nerimas ar baimės jausmas

Kada rankų drebėjimas rodo rimtesnes problemas?

Nors dažniausiai drebėjimas dėl streso nėra pavojingas, svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Į ilgą laiką trunkantį, nuolat pasikartojantį ar stiprų rankų drebėjimą nereikėtų numoti ranka. Kartais tokių simptomų priežastis gali būti neurologiniai susirgimai (pvz., Parkinsono liga), skydliaukės ar medžiagų apykaitos sutrikimai, šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

• Drebėjimas įvyksta ir be akivaizdžios stresinės priežasties
• Šalia pasireiškia silpnumas, regos sutrikimai, kalbos ar judėjimo pasikeitimai
• Drebėjimo epizodai stiprėja, ilgėja arba atsiranda ir kitose kūno dalyse
• Jūsų kasdienė veikla tampa sudėtinga dėl drebančių rankų

Mitai apie rankų drebėjimą ir stresą

Internete ir pokalbiuose dažnai pasigirsta klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, jog bet koks rankų drebėjimas reiškia sunkias sveikatos problemas. Tiesa yra ta, kad trumpalaikis, su stresu susijęs drebėjimas daugeliu atvejų visiškai nekenkia organizmui ir dažnai išnyksta, kai sumažėja įtampa.

Kita dažna klaida – manyti, jog reikia visiškai atsisakyti kofeino ar fizinio aktyvumo, jei drebėjimas pasireiškia streso metu. Nors per didelis kavos kiekis gali stiprinti drebėjimą, saikingas jos vartojimas paprastai nėra problema daugeliui žmonių.

Kaip sau padėti?

Jeigu pastebėjote, kad jūsų rankos pradeda drebėti įtampos metu, verta išbandyti kelis paprastus būdus, kurie padeda sumažinti stresą ir atkurti kūno pusiausvyrą.

Nusiraminimo metodai

• Gilus lėtas kvėpavimas
• Meditacijos ar sąmoningo buvimo (mindfulness) pratimai
• Raumenų įtampos ir atpalaidavimo pratimus
• Trumpa aktyvi fizinė veikla (pvz., pasivaikščiojimas)

Reguliarus poilsis ir miegas

Pakankamas poilsis yra būtinas nervų sistemos balansui. Nuolatinis nuovargis padidina jautrumą stresui, tad svarbu užtikrinti kokybišką miegą.

Alkoholio ir kofeino ribojimas

Didelis šių medžiagų kiekis gali prisidėti prie rankų drebėjimo stiprėjimo, todėl verta stebėti jų vartojimą ir laikytis saikingumo.

Ką sako moksliniai tyrimai?

Daugelis mokslinių tyrimų patvirtina tiesioginį ryšį tarp streso, nerimo ir laikino rankų drebėjimo. 2016 m. publikuotas tyrimas žurnale „Journal of Anxiety Disorders“ parodė, kad žmonės, patiriantys didelį nerimą, dažniau patiria fiziologinius simptomus, įskaitant ir rankų drebėjimą. Kitos studijos nustatė, kad praktikuojant įvairius streso valdymo metodus, drebėjimo epizodai dažnėja daug rečiau arba tampa visai lengvi.

Apibendrinimas

Dažnas rankų drebėjimas – nemalonus, tačiau dažnai laikinas ir nekenksmingas streso padarinys. Atpažinus, kad drebėjimas pasireiškia būtent emocinės įtampos akimirkomis, galima imtis veiksmingų savipagalbos priemonių: kvėpavimo, atpalaidavimo, streso valdymo technikų. Svarbiausia – stebėkite savo savijautą ir, atsiradus papildomiems simptomams ar drebėjimui, nesusijusiam su stresu, pasitarkite su gydytoju. Tik rūpindamiesi savo psichologine ir fizine sveikata galėsite užtikrinti, kad retkarčiais pasireiškiantis rankų drebėjimas netrukdys jūsų kasdieniam gyvenimui.