Kaip dažnas širdies permušimas rodo nervinės sistemos pervargimą

Širdies permušimai – tai trumpi, staigūs ritmo pokyčiai, kuriuos dažnas žmogus yra patyręs bent kartą gyvenime. Dažnai jie apibūdinami kaip „širdies nukritimas į krūtinę“ arba „užstrigęs dūžis“. Nors daugeliu atvejų širdies permušimai nėra pavojingi, vis dažnesni tokie pojūčiai gali rodyti tam tikras organizmo būkles, tarp jų – ir nervinės sistemos pervargimą. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip širdies permušimai susiję su nervų sistemos būsena, kokie mechanizmai čia veikia, kokie požymiai turėtų neraminti ir ką daryti, jei dažnai jaučiate širdies permušimus.

Kas yra širdies permušimai?

Mediciniškai širdies permušimai vadinami ekstrasistolėmis. Tai papildomas arba iš anksto įvykęs širdies susitraukimas, dažniausiai sukeliantis trumpą ritmo išsiderinimą. Daugelis sveikų žmonių patiria ekstrasistoles nereguliariai ir nepastebi jokių simptomų. Tačiau kai permušimų atsiranda dažnai arba juos lydi kiti simptomai – verta ieškoti priežasčių ir stebėti savo sveikatą.

Ryšys tarp širdies ir nervų sistemos

Mūsų širdis ir nervų sistema nuolat komunikuoja viena su kita – tai vadinama širdies ir smegenų ryšiu. Autonominė nervų sistema (ANS), kuri apima simpatinę ir parasimpatinę dalis, reguliuoja širdies darbą. Stresas, pervargimas, emociniai išgyvenimai ar miego trūkumas sutrikdo šį subtilų balansą ir gali sukelti širdies permušimus.

Kaip stresinė būklė veikia širdį?

Streso metu į kraują išsiskiria adrenalinas ir kiti streso hormonai. Šie cheminiai mediatoriai didina širdies susitraukimų dažnį, stiprina širdies raumens darbą ir gali skatinti ekstrasistolių atsiradimą. Ilgalaikė įtampa silpnina širdies reakcijų kontrolę, todėl permušimai dažnėja ir tampa labiau pastebimi.

Nervinės sistemos pervargimas: pagrindiniai požymiai

Įtemptas gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir nepakankamas poilsis sukelia nervinės sistemos išsekimą. Kai nervų sistema pervargsta, pasireiškia įvairūs simptomai:

• Nuolatinis nuovargis
• Dirglumas, nerimas
• Miego sutrikimai
• Sutrikusi koncentracija
• Padažnėję ar stipresni širdies permušimai

Permušimai šioje vietoje tampa tarsi signalas, kad organizmas gauna per daug apkrovų ir jam reikia atsigauti.

Kaip atpažinti su stresu susijusius širdies permušimus?

Stresu ar nerviniu pervargimu sukeltos ekstrasistolės dažniausiai pasitaiko po emocinio sukrėtimo, intensyvaus darbo laikotarpių, miego trūkumo. Jas dažnai lydi:

• Širdies plakimo pojūtis ramybės būsenoje
• Trumpalaikis pulsas gerklėje arba krūtinėje
• Padidintas jautrumas emociniams dirgikliams
• Sumažėjęs atsparumas stresui

Permušimai paprastai praeina pailsėjus ar nusiraminus. Jei taip nutinka, galima gana tiksliai susėti juos su nervinės sistemos būsena.

Medicininių tyrimų įžvalgos

Širdies permušimai, susiję su funkciniu, o ne organiniu širdies sutrikimu, dažnai kyla esant nerviniam pervargimui. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad stresinės situacijos ir autonominės nervų sistemos disbalansas sukelia daugiau epizodų nei organiniai širdies pažeidimai. Tai svarbu atskirti nuo aritmijų, kurios kyla dėl širdies ligų.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai širdies permušimai būna nepavojingi, tačiau rekomenduojama kreiptis į gydytoją, jei:

• Permušimus lydi sąmonės netekimas, stiprus silpnumas ar krūtinės skausmas
• Jie atsiranda dažnai (daugiau nei kelis kartus per dieną) ir užtrunka
• Yra rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis, širdies ligos istorija, kiti sveikatos sutrikimai

Konsultacija su gydytoju padeda atmesti rimtas širdies patologijas ir įvertinti streso bei gyvenimo būdo įtaką simptomams.

Ar įmanoma išvengti širdies permušimų dėl nervinių priežasčių?

Svarbiausia – stiprinti nervų sistemą ir mažinti kasdienį stresą:

• Miegokite pakankamai (7–8 val. per parą)
• Venkite dažnų perkrovų darbe ir užsiimkite veiklomis, kurios leidžia pailsėti
• Reguliariai judėkite – bent 30 min. fizinio aktyvumo kasdien
• Išmokite atsipalaidavimo technikų: kvėpavimo pratimai, meditacija, joga
• Tinkamai maitinkitės, vartokite pakankamai magnio ir kalio turinčių produktų

Jei širdies permušimai kyla tik streso metu ir išnyksta nurimus, organizmas greičiausiai reaguoja į per didelį krūvį. Užtikrinus kokybišką poilsį, sumažinus nervinę įtampą, dažnai galima žymiai sumažinti ekstrasistolių dažnį ir stiprumą.

Dažniausi mitai apie širdies permušimus

Vis dar egzistuoja mitų apie širdies permušimus ir jų ryšį su širdies sveikata. Pateikiame atsakymus į dažniausius klausimus:

• Permušimus jaučia tik sergantys širdies ligomis. Perdėta: ekstrasistolės pasitaiko ir visiškai sveikiems žmonėms.
• Kiekvienas permušimas pavojingas. Netiesa: pavojingi dažni, nuolat pasikartojantys ar su simptomais siejami permušimai.
• Jei jaučia permušimus – reikia vartoti vaistus. Ne visada: dažnai pakanka koreguoti gyvenimo būdą ir mažinti stresą.

Ką daryti jaučiant dažnus permušimus?

Jei dažnai jaučiate širdies permušimus, svarbu įvertinti savo gyvenimo ritmą. Stebėkite, ar simptomai stiprėja streso laikotarpiais, ar juos lemia fizinis nuovargis. Galima fiksuoti epizodus ir susieti juos su kasdienėmis veiklomis. Nusiraminus, pailsėjus arba pasikeitus stresinėms aplinkybėms, permušimai dažniausiai praeina.

Nereikėtų ignoruoti simptomų, jei jie trukdo kasdieniam gyvenimui, kartojasi dažnai arba atsiranda kitų nerimą keliančių požymių. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kardiologu, kad būtų panaikintos rimtesnės patologijos ir rastas geriausias sprendimas jūsų sveikatai.

Išvados

Širdies permušimai yra dažnas, dažniausiai nekenksmingas reiškinys, kuris neretai susijęs su nervinės sistemos pervargimu bei stresu. Pirmiausia reikėtų įvertinti savo gyvenimo būdą, streso lygį ir poilsio kokybę. Jei simptomai nepraeina arba lydi kiti įspėjamieji ženklai – būtina pasitarti su gydytoju. Laiku rūpindamiesi nervų sistema ir širdimi, sumažinsite ne tik permušimų, bet ir kitų stresinių reakcijų riziką.