Kaip dažnas širdies plakimas rodo nervų sistemos būklę

Širdies plakimo dažnis – ne vien fizinio aktyvumo ar ligų požymis. Tai taip pat svarbus langas sužinoti apie nervų sistemos veiklą ir emocinę savijautą. Kasdienybėje dažnas širdies plakimas daugeliui asocijuojasi su stresu ar nerimu, tačiau retai susimąstome, kaip tiksliai ši būsena atspindi mūsų centrinę ir autonominę nervų sistemą. Apžvelkime, ką medicinos mokslas žino apie santykį tarp širdies ritmo ir nervų sistemos, kokie veiksniai tai lemia bei kaip tinkamai reaguoti į dažnesnį širdies plakimą.

Širdies plakimo dažnis ir nervų sistema: kaip jie susiję?

Širdies darbo greitį reguliuoja autonominė nervų sistema – organizmo dalis, kuri atsakinga už daugelį automatinių, sąmoningai nekontroliuojamų procesų. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių: simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos.

• Simpatinė nervų sistema aktyvina organizmą: pagreitina širdies plakimą, pakelia kraujospūdį ir stiprina budrumą. Tai būdinga „kovok arba bėk“ reakcijai, kai jaučiame stresą ar baimę.
• Parasimpatinė nervų sistema veikia priešingai – sulėtina širdies darbą, atpalaiduoja kūną, skatina poilsį ir virškinimą.

Subalansuota nervų sistemos veikla užtikrina optimalų širdies ritmą ir gerą sveikatą. Tačiau, kai įvyksta disbalansas – pavyzdžiui, dominuoja simpatinės nervų sistemos aktyvumas, – dažnas širdies plakimas tampa akivaizdžiu ženklu.

Dažnas širdies plakimas: kas vyksta organizme?

Dažnas širdies plakimas arba tachikardija paprastai reiškia, kad širdis plaka daugiau nei 100 kartų per minutę. Nors tai gali būti natūrali reakcija į fizinį krūvį ar stiprias emocijas, nuolat padidėjęs pulsas be aiškios priežasties signalizuoja apie galimą nervų sistemos disbalansą ar kitas sveikatos problemas.

Pagrindinės priežastys

• Stresas ir nerimas: Psichologinė įtampa, baimė, nerimo priepuoliai sukelia simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą, dėl ko širdis plaka greičiau.
• Fizinė įtampa: Sportuojant ar dirbant sunkų fizinį darbą organizmas natūraliai pagreitina širdies ritmą, bet tam pasibaigus, greitis turėtų normalizuotis.
• Kofeinas ir kitos medžiagos: Kava, energetiniai gėrimai, nikotinas ir kai kurie vaistai gali erzinti nervų sistemą ir skatinti tachikardiją.
• Širdies ir endokrininės ligos: Kartais dažnas pulsas rodo ligas (pvz., skydliaukės sutrikimus ar širdies patologiją), bet nervų sistemos vaidmuo išlieka svarbus net ir šiais atvejais.

Kaip nervų sistema reaguoja į emocinius dirgiklius?

Emociniai išgyvenimai – pyktis, džiaugsmas, baimė – aktyvina simpatinę nervų sistemą. Dėl šio mechanizmo širdis pradeda plakti greičiau, kvėpavimas tampa paviršutiniškesnis, gali atsirasti prakaitavimas. Tai evoliucinis palikimas, skirtas išgyventi pavojingose situacijose. Tačiau šiuolaikiniame gyvenime nerimas ar lėtinis stresas dažnai sukelia ilgalaikius širdies ritmo pakitimus ir rodo įtemptą nervų sistemos veiklą.

Mitai apie širdies plakimą ir nervų sistemą

• Mitas: „Dažnas širdies plakimas – visada širdies liga.“
  
  Realybė: Dažniausiai šio simptomo priežastys susijusios su nervų sistemos būkle, stresu, pervargimu ar gyvenimo būdo ypatumais, o ne su organinėmis širdies problemomis.
• Mitas: „Vien mintys negali paveikti širdies ritmo.“
  
  Realybė: Yra aiškus ryšys tarp psichologinių veiksnių ir širdies veiklos – mintys, prieš stresinius įvykius, gali nedelsdamos pagreitinti pulsą.
• Mitas: „Niekada nereikia jaudintis dėl padažnėjusio širdies plakimo.“
  
  Realybė: Jei tachikardija užsitęsia, jei atsiranda papildomų simptomų (dusulys, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje), būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip stebėti savo širdies ritmą ir nervų sistemos būklę?

Dažnas širdies plakimas gali būti vienu iš pirmųjų signalų, jog nervų sistema veikia, nevisai optimaliai. Svarbu stebėti, kada pasireiškia tachikardija: ar ji kyla anksti ryte, vakarais, dienos metu, per stresines situacijas ar be aiškios priežasties.

• Sekite pulsą: Galite naudotis išmaniaisiais laikrodžiais ar tiesiog ranka ant riešo/miego arterijos penkias minutes ramiai pabuvę.
• Veskite dienoraštį: Žymėkite situacijas, kuriose pajutote padažnėjusį plakimą, – taip lengviau atsekti galimas priežastis.
• Vertinkite bendrą savijautą: Atkreipkite dėmesį ir į kitus simptomus (nuovargį, nuotaikų svyravimus, kaupimosi sunkumus).

Patikimi būdai kontroliuoti širdies plakimą ir stiprinti nervų sistemą

Streso valdymas

Vienas svarbiausių žingsnių – išmokti valdyti kasdienį stresą:

• Reguliariai užsiimkite fizine veikla – mankšta, vaikščiojimas gryname ore padeda balansuoti nervų sistemą.
• Praktikuokite kvėpavimo pratimus bei meditaciją – gilus įkvėpimas ir iškvėpimas slopina simpatinės nervų sistemos aktyvumą, ramina širdies veiklą.
• Venkite stimuliančių medžiagų: ribokite kavos, stiprios arbatos, energinių gėrimų vartojimą.
• Pakankamai ilsėkitės ir užtikrinkite kokybišką miegą.

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Jei dažnas širdies plakimas yra nuolatinis, lydi stiprus nerimas, nemiga ar fizinės būklės pablogėjimas, būtina pasikonsultuoti su specialistu. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei pasireiškia:

• Dusulys ar pasunkėjęs kvėpavimas
• Staigus galvos svaigimas ar alpimas
• Skausmas krūtinėje, spaudimo pojūtis
• Širdies ritmo šuoliai be aiškios priežasties

Gydytojas galės įvertinti jūsų širdies ir nervų sistemos būklę, prireikus paskirti širdies ritmo matavimus arba kitus tyrimus.

Ką verta prisiminti?

Dažnas širdies plakimas dažnai yra ne tik širdies raumens, bet ir nervų sistemos atspindys. Nors trumpalaikis pulsas dažnėjimas stresinėse situacijose yra fiziologiškai pagrįsta reakcija, ilgalaikis ar nepaaiškinamas širdies ritmo padidėjimas neturėtų būti ignoruojamas. Stebėkite savo kūną, stiprinkite emocinį atsparumą ir, esant poreikiui, nebijokite kreiptis į gydytojus – moderni medicina geba tiksliai atskirti ar tai nervų sistemos signalas, ar jau širdies ligų pradžia.