Kaip dažnas žagsėjimas signalizuoja apie vidinę įtampą

Žagsėjimas dažnai suprantamas kaip nekaltas ir laikinas reiškinys. Tačiau kai jis tampa dažnas ar užsitęsia, daugelį žmonių ima neraminti: ar tai nėra rimtesnių organizmo pokyčių ženklas? Naujausi tyrimai rodo, kad dažnas žagsėjimas neretai susijęs su vidine įtampa, nerimu ar stresu. Panagrinėkime, kodėl mūsų organizmas „signalizuoja“ šiuo būdu ir kaip atskirti, ar žagsėjimas atsiranda dėl psichologinės įtampos, ar visgi reikėtų ieškoti kitų priežasčių.

Kas yra žagsėjimas ir kodėl jis atsiranda?

Žagsėjimas – tai nevalingas diafragmos judesys, kurį lydi staigus oro įkvėpimas ir uždaromų balso stygų sukeliamas būdingas garsas. Paprastai tai trumpalaikis, savaime praeinantis reiškinys. Dažniausi žagsėjimo išprovokuotojai – perdėtai greitas valgymas, gazuoti gėrimai, staigūs temperatūros pokyčiai ar netikėtas išgąstis. Tačiau vis dažniau medikai pastebi ryšį tarp žagsėjimo ir psichologinės būsenos, ypač streso ar vidinės įtampos.

Fiziologiniai žagsėjimo mechanizmai

Daugelis organizmo refleksų yra automatiniai ir sukelti nervinių signalų. Žagsėjimo metu pagrindinis vaidmuo tenka freniniam nervui, kuris tiesiogiai veikia diafragmą – pagrindinį kvėpavimo raumenį. Bet trumpalaikiai neurologiniai trukdžiai nebūtinai visada yra tik „mekaninis“ atsitiktinumas. Jei žagsėjimas tampa įprastas ar dažnas, verta iš naujo pažvelgti į galimas psichologines priežastis.

Psichologiniai žagsėjimo veiksniai

Daugėja mokslinių duomenų, jog besikartojantis žagsėjimas gali būti nesąmoningas kūno atsakas į įtampą. Nervų sistema, ypač streso metu, moka „primti“ neįprastų būklių. Šiuo atveju, žmogaus kūnas gali sureaguoti į emocinį ar protinį diskomfortą ne tipiniais nerimo požymiais, o, pavyzdžiui, dažnu žagsėjimu.

Kaip žagsėjimas susijęs su vidine įtampa?

Nors kiekvieno žagsėjimo atvejis gali turėti daug skirtingų priežasčių, stresas ar emocinė įtampa sukelia fiziologinius pokyčius, kurie didina žagsėjimo tikimybę. Nuolat patiriant įtampą, didėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas – tai skatina ne tik kvėpavimo pokyčius, bet ir gali sujudinti diafragmą. Dėl to žagsulys tampa psichosomatinių simptomų dalimi.

Kada žagsėjimas turėtų kelti nerimą?

Trumpalaikis žagsėjimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jei jis tęsiasi ilgiau nei 48 valandas arba atsiranda itin dažnai, būtina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju svarbu atmesti kitas galimas priežastis: gastroezofaginio refliukso ligą, nervų sistemos pažeidimus, kai kurias infekcijas ar netgi vaistų šalutinį poveikį.

Psichosomatiniai žagsėjimo požymiai

• Žagsėjimas atsiranda stresinėse situacijose
• Nėra aiškių fizinių priežasčių (persivalgymo, gazuotų gėrimų ir pan.)
• Kartu pasireiškia nervingumas, nerimas, padažnėjęs širdies plakimas
• Žagsulys stiprėja ar pasikartoja emociškai įtemptais momentais

Mokslinis ir medicininis požiūris į žagsėjimą ir stresą

Keli tyrimai rodo, kad žmonės, kurie patiria nuolatinį stresą, dažniau susiduria ir su pasikartojančiais refleksiniais ar raumenų spazmais, tarp jų ir žagsėjimu. Nervų sistemos jautrumas didėja, todėl net menkiausi dirgikliai gali sukelti nevalingus refleksus.

Amerikos Nacionalinis nevrologinių sutrikimų institutas teigia: „Žagsėjimas gali būti refleksas į cheminį ar temperatūrinį dirgiklį, tačiau dažnai pasireiškia ir kaip nerimo ar streso simptomas.“ Tai ypač būdinga jautresnio temperamento žmonėms, linkusiems į lėtinį nerimą ar įtemptą gyvenimo tempą.

Kokius mitus reikia paneigti?

• Žagsulys niekada nėra susijęs su psichologine būsena. Tai netiesa – vis daugiau įrodymų rodo, kad žagsulį neretai išprovokuoja ne tik fiziniai, bet ir emociniai veiksniai.
• Ilgalaikis žagsėjimas visada signalizuoja apie sunkią ligą. Dažnai, jei nėra kitų simptomų, ilgesnis žagsulys susijęs su emociniu nuovargiu ar netgi depresiniais ir nerimo sutrikimais.
• Reikia ignoruoti žagsulį, kol jis praeis savaime. Nors dauguma atvejų praeina be pasekmių, dažnai kartojantis verta papasakoti apie tai gydytojui – ypač jei jį lydi nemiga, nuolatinis nerimas ar depresijos simptomai.

Kaip sumažinti žagsėjimo dažnumą įtampos metu?

Jei manote, kad jūsų žagsulys susijęs su emocine įtampa, svarbu pirmiausia sutelkti dėmesį į bendrą savijautą. Dažnai kasdienės įtampos mažinimas padeda sumažinti ir žagsėjimo dažnumą.

Veiksmingi streso mažinimo būdai

• Dažnai kvėpuokite sąmoningai. Gilių kvėpavimo pratimų metu sumažėja simpatinės nervų sistemos aktyvumas ir normalizuojasi diafragmos darbas.
• Skirkite dėmesio poilsiui. Kitaip nei intensyvus darbas, ilsėjimasis padeda nuslopinti įtampą ir sumažina stresinių reakcijų lygį.
• Judėkite daugiau. Aerobinė mankšta ar ilgi pasivaikščiojimai padeda sunormalizuoti hormonų lygį organizme ir sumažinti stresą.
• Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą. Šios medžiagos gali didinti nervų sistemos jautrumą.
• Pabandykite sąmoningumo praktikas. Meditacija, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikos padeda valdyti emocinę būklę.

Kada būtina specialistų pagalba?

Jei žagsulys tampa chroniškas, kartu jaučiate kitus nerimo ar depresijos simptomus, geriausia kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą. Kartais prireikia išsamesnių tyrimų, siekiant atmesti neurologinius ar gastroenterologinius sutrikimus.

Išvados

Dažnas žagsėjimas gali būti ne tik nekaltas organizmo refleksas, bet ir jūsų kūno siunčiamas signalas apie per didelę įtampą arba neišspręstus emocinius sunkumus. Nors dauguma žagsėjimo atvejų nėra pavojingi, svarbu būti dėmesingiems savo organizmui ir atkreipti į tai dėmesį, ypač jei žagsulys dažnai kartojasi stresinėse situacijose. Aktyvus įtampos valdymas, sveikas gyvenimo būdas ir laiku kreipimasis į specialistus padeda užkirsti kelią ilgalaikei žagsulio problemai ir pagerinti bendrą savijautą.