Kaip dažnas žiovulys rodo per didelį informacijos kiekį

Ar kada susimąstėte, kodėl pradėjote žiovauti vos tik pradėjus skaityti sudėtingą tekstą ar ilgą laiką praleidę prie informacijos kupino ekrano? Dažnas žiovulys dažnai laikomas nuovargio, nuobodulio ar deguonies trūkumo ženklu, tačiau pastaraisiais metais neurologai bei psichologai vis dažniau kalba apie dar vieną žiovulio priežastį – didelį protinį krūvį ir informacijos perteklių. Straipsnyje aptarsime, kaip dažnas žiovulys gali būti ne tik fiziologinių, bet ir informacinių perkrovimų rodiklis, kokiu būdu šis mechanizmas veikia mūsų organizmą ir kaip atpažinti, kada būtina imtis pakeitimų kasdienėje veikloje.

Kas iš tikrųjų yra žiovulys?

Žiovulys – natūralus refleksas, pasireiškiantis nevalingu giluminio oro įkvėpimo ir iškvėpimo ciklu. Tradicinėje medicininių paaiškinimų skalėje dažniausiai minimi nuovargis, mieguistumas arba deguonies trūkumas kraujyje. Tačiau naujausios teorijos numato kur kas sudėtingesnį ryšį tarp žiovulio ir smegenų veiklos.

Neurologinės žiovulio priežastys

Smegenų veikla tiesiogiai siejama su žiovavimo dažniu. Kai smegenys intensyviai veikia, dirba ilgalaikėje dėmesio būsenoje ar sprendžia sudėtingas užduotis, jos naudoja daugiau energijos ir generuoja daugiau šilumos. Viena iš teorijų teigia, jog žiovulys padeda “atvėsinti” smegenis – gilus įkvėpimas atneša vėsesnio oro, kuris mažina smegenų temperatūrą ir padeda atkurti dėmesio koncentraciją.

Per didelis informacijos kiekis: kaip tai veikia mūsų smegenis?

Šiuolaikiniame pasaulyje informacijos srautai didžiuliai – darbo, studijų ar net laisvalaikio metu nuolat gauname įvairios, dažnai labai intesyviai reikalaujančios apdorojimo, informacijos. Tai vadinama informaciniu perkrovimu arba “information overload”. Toks nuolatinis informacijos srautas iškelia aukštus reikalavimus mūsų pažintinei sistemai ir gali skatinti protinį nuovargį.

Informacinis perkrovimas ir žiovulys

Nors žiovulys ilgą laiką buvo laikomas tik fiziologiniu reiškiniu, nauji tyrimai rodo, kad informacijos perteklius gali tiesiogiai paskatinti žiovulio atsiradimą. Smegenims perdirbant daug įvairios, dažnai sudėtingos ir nuolat besikeičiančios informacijos, jos patiria stresą, išgyvena laikiną “perkaitimą”. Žiovulys, kaip natūrali kūno reakcija, bando atkurti pusiausvyrą ir sumažinti smegenų krūvį.

Kada žiovulys rodo informacijos perteklių?

• Dažnai žiovaujate skaitydami naujienas, sudėtingus straipsnius ar atlikdami ilgas užduotis kompiuteriu.
• Pajuntate, kad po ilgo turinio vartojimo prarandate dėmesį, sunku susikaupti.
• Žiovulys pasireiškia net ir nepatiriant miego trūkumo ar nuobodulio.

Kaip organizmas bando apsiginti nuo informacijos pertekliaus?

Žiovulys, remiantis minėta “procooling” hipoteze, yra vienas iš pagrindinių savireguliacinių refleksų, skirtų apsaugoti smegenis nuo proto nuovargio ir padėti atstatyti darbo našumą. Kai smegenys perkaista nuo informacijos, kyla rizika sumažėti koncentracijai, prastėti atminčiai ir gebėjimui kritiškai vertinti informaciją – žiovulys šiuo atveju tarsi “stabdis”, signalizuojantis apie būtinybę ilsėtis.

Mitai apie žiovulį: kas tiesa, o kas – ne?

• Mitas: Žiovulys reiškia tik miego trūkumą. Iš tiesų priežasčių gali būti daug, o informacinė perkrova – viena iš jų.
• Mitas: Žiovulys – tik oro trūkumo požymis. Nors kvėpavimo sistema susijusi su šiuo refleksu, žiovulys dažnai reaguoja į intensyvų protinį krūvį, o ne tiesioginį deguonies stygių.
• Tiesa: Žiovulys gali būti užkrečiamas. Pastebėta, kad žiovulys perduodamas ir stebint kitus – tai siejama su empatiškomis smegenų savybėmis ir veidrodiniais neuronais.

Ką daryti pajutus, kad dažnai žiovaujate?

Jei pastebite, kad pradėjote dažnai žiovauti ilgesnio darbo prie kompiuterio ar skaitant sudėtingą informaciją metu, tai ženklas, kad smegenims reikia pertraukos. Dažnas žiovulys nėra pavojingas pats savaime, tačiau ignoruojamas gali rodyti, jog jūsų kūnas ir protas stengiasi apsisaugoti nuo perdegimo.

Patarimai kaip apsisaugoti nuo informacijos pertekliaus

• Darykite reguliarias pertraukas: Kiekvieną valandą skirkite bent 5-10 minučių trumpam poilsiui, pakilkite nuo darbo stalo ar pasivaikščiokite.
• Venkite multitaskingo: Vienu metu atlikdami daugybę užduočių dar labiau apkraunate smegenis ir skatinate jų nuovargį.
• Optimaliai valdykite informacijos srautus: Atsirinkite, kuri informacija jums iš tiesų reikalinga, stenkitės vengti bereikalingo naujienų ar socialinių tinklų vartojimo ilgą laiką.
• Sportuokite arba praleiskite laiką gryname ore: Fizinis aktyvumas ne tik pagerina nuotaiką, bet ir gali sumažinti smegenų perkaitimą bei atstatyti koncentraciją.
• Atkreipkite dėmesį į miego kokybę: Tinkamas poilsis padeda smegenims susitvarkyti su didesniu informacijos kiekiu dienos metu.

Kada verta sunerimti?

Dažnas žiovulys dėl informacijos perkrovos nėra laikomas klinikiniu sutrikimu. Tačiau jeigu kartu jaučiate kitų simptomų – ilgalaikį nuovargį, galvos svaigimą, atminties sutrikimus, regėjimo arba kvėpavimo sunkumus – verta kreiptis į gydytoją. Gali būti, kad žiovulys rodo ne tik informacijos perteklių, bet ir rimtesnes sveikatos problemas, pavyzdžiui, miego apnėją ar neurologinius sutrikimus.

Išvada: žiovulys kaip signalas sustoti

Šiuolaikinis žmogus gyvena informacijos pertekliaus laikais, kai protas nuolat apkrautas skirtingomis žiniomis ir užduotimis. Jei pastebite, kad dažnai žiovaujate be aiškios fiziologinės priežasties, tai gali būti ženklas, jog jūsų smegenys siekia apsisaugoti nuo pervargimo ir perkaitimo. Svarbu nepamiršti – reguliarus poilsis, sąmoningas informacijos vartojimas ir savęs stebėjimas padeda palaikyti ne tik protinę, bet ir bendrą organizmo sveikatą.