Kaip diagnozuojama endometriozė

Endometriozė yra dažna ir dažnai skausminga būklė, kai gimdos gleivinė ima vystytis už gimdos ribų. Ši liga dažniausiai pažeidžia kiaušides, kiaušintakius ir dubens srities audinius. Per menstruacijas pasislinkusi gleivinė taip pat linkusi kraujuoti – kadangi ji negali pasišalinti iš organizmo, susidaro uždegimas, randai, susiklijuoja vidaus organai.

Simptomai gali suklaidinti net gydytojus

Nors endometrioze sergančios moterys dažnai jaučia stiprų pilvo, apatinės nugaros ar dubens skausmą, ligos požymiai labai įvairūs ir lengvai painiojami su kitomis sveikatos problemomis. Simptomai gali būti labai išreikšti, bet neretai praeina beveik nepastebėti: viena moteris gali jausti didelį diskomfortą net neturėdama būdingų audinių pažeidimų, o kita – net ir esant plačiai išplitusiai endometriozei, gali nežinoti apie ligą. Tokia įvairovė lemia, kad ligos diagnozė dažnai užtrunka – nuo pirmųjų simptomų iki aiškaus nustatymo gali praeiti net 4–11 metų. Neretai moterys savo savijautą klaidingai laiko „normaliais“ menstruacijų simptomais ir į specialistus kreipiasi tik po daugelio metų.

Kada sunerimti dėl endometriozės

Yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

• Nuolatinis, net su menstruacijomis nesusijęs dubens skausmas. Šis skausmas gali pasireikšti ir santykių, ir net tamponų naudojimo metu.
• Netikėtas kraujavimas tarp mėnesinių, kuris nėra įprasta.
• Kraujavimo metu pasireiškiantis šlapinimosi skausmas ar krešuliai.
• Sergant kitais skausmo sindromais – dirgliosios žarnos, šlapimo pūslės problemomis ar migrena.
• Skausmingas tuštinimasis, ypač jei liga įsiskverbusi į žarnyną.
• Nebesumažinantis skausmo vartojant įprastus nereceptinius vaistus nuo uždegimo.

Jei pastebite bent kelis iš šių požymių, svarbu apie juos pasikalbėti su gydytoju. Net jei simptomai nėra nuolatiniai ar stiprūs, nereikia nuvertinti savo savijautos – nuo atviro pokalbio su gydytoju priklauso tiksli diagnozė.

Diagnozės sudėtingumai ir pirminė apžiūra

Endometriozės nustatymui gydytojas pirmiausia įvertins jūsų ligos istoriją, simptomus ir rizikos veiksnius. Toliau atliekamas dubens apžiūra: čia gali būti jaučiami mazgeliai, neįprastai sustorėjusios raiščių vietos ar padidėjęs jautrumas. Kartais dėl susiformavusių randų gimda tampa mažiau judri.

Tyrimas paprastai papildomas bendrais laboratoriniais tyrimais, o jei įtariama endometriozė, kartais atliekamas CA-125 kraujo tyrimas. Šis rodmuo dažnai padidėja esant įvairioms ginekologinėms ligoms, tačiau nėra pakankamai tikslus vienareikšmiškai nustatyti ligą arba ją atmesti. Todėl gydytojai vadovaujasi visų tyrimų visuma.

Vaizdiniai tyrimai ir chirurginė diagnostika

Kai dubens apžiūros ar kraujo tyrimų rezultatai nėra informatyvūs, pasitelkiami vaizdiniai tyrimai. Dažniausiai naudojami:

• Ultragarsas (per pilvą arba transvaginalinis) – padeda aptikti cistas ir kitus pakitimus kiaušidėse ar gimdos gleivinėje.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – ypač naudinga, jei įtariamos gilios arba sunkiai pasiekiamos endometriozės židiniai.
• Kompiuterinė tomografija (KT) – mažiau informatyvi šiai ligai įvertinti, tačiau taikoma esant įtarimų, kad pažeistos ir kitos sritys, pavyzdžiui, šlapimo sistema.

Nors vaizdiniai tyrimai padeda įtarti ligą, galutinai ją patvirtina tik laparoskopija – mini invazinė chirurginė procedūra, kai specialus vamzdelis su kamera įvedamas į pilvo ertmę. Procedūros metu galima pastebėti, kaip atrodo peraugusi gleivinė, o prireikus iškart paimamas audinių mėginys detalesniam ištyrimui. Tik laparoskopinės operacijos metu galima įvertinti ligos stadiją pagal specialią sistemą, grįstą židinių kiekiu, dydžiu ir išplitimu.

Kitos panašios ligos

Endometriozės simptomus lengva supainioti su kitomis ginekologinėmis ar vidaus organų ligomis. Norėdamas atmesti kitas priežastis, gydytojas gali skirti papildomų tyrimų. Dažniausios būklės, kurias reikia įvertinti:

• Dubens organų uždegimai (dažniausiai dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų).
• Kiaušidžių cistos ir policistinių kiaušidžių sindromas.
• Dirgliosios žarnos sindromas, pasireiškiantis sutrikusiu tuštinimusi ir pilvo skausmais.
• Šlapimo pūslės uždegimai, ypač jei jaučiamas skausmas šlapinantis.
• Adenomiozė – būsena, kai gimdos gleivinė įauga į gimdos sienelę.
• Gimdos miomos – gerybiniai augliai.
• Kiaušidžių ar kitų dubens organų onkologinės ligos – ypač jei atsiranda dažnas šlapinimasis, pilvo pūtimas ar nuolatinis nuovargis.

Tinkamas specialistų įsitraukimas – raktas į geresnį gydymą

Jei pastebite ilgalaikius ir nepaaiškinamus skausmus ar kraujavimo sutrikimus, būtina kreiptis į gydytoją – laiku pradėtas gydymas gerina gyvenimo kokybę ir padeda išvengti komplikacijų. Net jeigu endometriozės diagnozė nepasitvirtins, išsiaiškinsite kitų galimų sveikatos problemų priežastis. Ankstyvas dėmesys simptomams yra svarbiausias žingsnis siekiant greitesnio pasveikimo.