Kaip diagnozuojama Hashimoto liga?

Hashimoto liga – tai dažniausia autoimuninės kilmės skydliaukės veiklos sutrikimo forma, pasireiškianti tuo, kad imuninė sistema pradeda pulti pačią skydliaukę. Dėl to ši drugelio formos liauka kaklo priekyje palaipsniui silpsta ir pažeidžiama, o tai sukelia hipotirozę. Nors ne visi sergantieji patiria aiškius simptomus, ši būklė ilgainiui gali žymiai paveikti savijautą.

Kaip pasireiškia Hashimoto liga

Viena iš ryškiausių apraiškų – padidėjusi skydliaukė arba gūžys. Jis gali būti matomas ar juntamas kaip patinimas kakle. Dažnai žmonės jaučia tokius bendrus simptomus kaip nuovargis, svorio augimas, jautrumas šalčiui ar odos sausumas, tačiau kai kurie ligos požymiai išryškėja tik atsiradus ryškesniam skydliaukės hormonų trūkumui.

Savarankiški patikrinimai namuose

Skydliaukės pakitimų galima pasistengti pastebėti ir patiems. Jeigu kakle atsirado guzelis, nelygumai ar patinimas, verta pasidaryti paprastą testą:

• Pasiimkite stiklinę vandens ir veidrodį.
• Atloškite galvą, stebėkite sritį po Adomo obuoliu ir virš raktikaulių.
• Gerkite gurkšnį vandens ir nurykite stebėdami, ar neatsiranda išsikišimų ar nelygumų.
• Atsargiai apčiuopkite kaklą – ar pajutote pakitimus?

Pastebėjus įtartinus pokyčius, svarbu kuo greičiau kreiptis pas gydytoją – savidiagnostika nėra patikima, bet padeda laiku atkreipti dėmesį.

Laboratoriniai tyrimai, padedantys aptikti ligą

Diagnozuojant Hashimoto ligą, gydytojai remiasi ne tik simptomais, bet ir įvairiais kraujo tyrimais. Dažniausiai pirmiausia tiriamas tirotropinas (TSH), kuris atspindi, kiek intensyviai hipofizė siunčia signalus skydliaukei. Padidėjusi TSH koncentracija būdinga, kai skydliaukė gamina per mažai hormonų.

Kiti pagrindiniai rodikliai

• Laisvas tiroksinas (laisvas T4) – svarbus vertinant skydliaukės funkciją: žemesnė vertė rodo galimą hipotirozę.
• Anti-TPO (skydliaukės peroksidazės antikūnai) – šie antikūnai dažnai būna padidėję sergant Hashimoto liga.

Net daugiau nei 90 % sergančiųjų randama padidėjęs anti-TPO kiekis, tačiau vien šis rodiklis dar nepatvirtina ligos – antikūnai gali padidėti ir esant kitoms skydliaukės ligoms ar netgi nesant akivaizdžių hormonų pokyčių.

Kartais įrašomi pakartotiniai tyrimai po kelių savaičių, norint įsitikinti, kad pokyčiai nėra laikini. Nustačius laisvo T4 trūkumą ir aukštą TSH, diagnozuojama aiški hipotirozė, o esant normaliam laisvam T4 – galimas besimptomis, vadinamasis subklinikinis variantas.

Ultragarsiniai tyrimai

Tam tikrais atvejais gydytojas gali rekomenduoti kaklo ultragarsą. Tai neskausminga procedūra, padedanti įvertinti skydliaukės struktūrą, aptikti mazgelius ar kitus pakitimus. Ypač svarbu, kai palpuojami dariniai arba siekiama atskirti Hashimoto ligą nuo kitų priežasčių.

Kitos galimos priežastys ir panašios būklės

Padidėjusio TSH kartais priežastys slypi ne tik Hashimoto ligoje. Gali pasitaikyti retų genetinių receptorinių sutrikimų, kai organizmas neatsako į šį hormoną, nors skydliaukės veikla lieka normali arba nusilpusi. Tokios būklės dažniausiai paveldimos ir šeimoje pasitaiko dažniau.

Atskira grupė – retai pasitaikanti generalizuota skydliaukės hormonų rezistencija, kai organizmas sunkiai reaguoja net į normalius ar padidėjusius skydliaukės hormonų kiekius.

Dėl kraujo rodiklių pokyčių gali būti kaltos ir kitos stiprios, bet su skydliauke nesusijusios ligos (pavyzdžiui, infekcijos ar sunkios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, plaučių patologijos ar autoimuniniai sutrikimai). Dėl tokių būklių TSH lygis kartais svyruoja tik laikinai, todėl rekomenduojama pakartoti tyrimus po pilno pasveikimo.

Taip pat, jei randamas hipofizės navikas, išskiriantis TSH, gali vystytis padidėjęs TSH ir pakilęs T4 bei T3. Tokiais atvejais būtina specializuota diagnostika ir gydymas.

Retesniais atvejais hipotirozę gali sukelti antinksčių nepakankamumas – būklė, kai organizmas nesugeba pagaminti pakankamai kortizolio arba aldosterono. Tuomet kartu pastebimi įvairūs simptomai, kurie panašūs į hipotirozę.

Retos būklės, susijusios su Hashimoto liga

Autoimuniniai procesai kartais apima ne tik skydliaukę, bet ir kitus organus – pavyzdžiui, sergant autoimuniniu poliglanduliniu sindromu gali išsivystyti Hashimoto ir antinksčių nepakankamumas ar kelių endokrininių liaukų sutrikimai vienu metu.

Labai retais atvejais pasireiškia vadinamoji Hashimoto encefalopatija. Ši neurologinė liga sukelia smegenų uždegimą ir įvairius neurologinius simptomus, tačiau nėra aiškiai susijusi su skydliaukės funkcija. Ji gydoma steroidais bei koreguojant skydliaukės veiklą, jei reikia.

Išvados ir svarbiausi akcentai

Hashimoto autoimuninė liga yra dažniausia hipotirozės priežastis (neskaitant jodo trūkumo). Ligai būdingas lėtas progresavimas, todėl svarbu reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, net jei simptomai silpni arba jų visai nėra.

Laikantis gydytojo paskirto gydymo, liga gali būti sėkmingai kontroliuojama ir net ilgą laiką nesukelti ryškių problemų. Svarbu vartoti vaistus pagal nurodymus ir bet kokius neaiškumus aptarti su sveikatos specialistu, kad gydymas būtų veiksmingas ir saugus.

Kas skiria Hashimoto ligą nuo hipotirozės?

Hipotirozė reiškia sumažėjusią skydliaukės hormonų gamybą dėl pačios skydliaukės veiklos sutrikimų. Tuo tarpu Hashimoto liga – autoimuninė, kai imuninė sistema ardo skydliaukės ląsteles. Kadangi pastaroji dažniausiai sukelia hipotirozę, abi būklės glaudžiai susijusios, tačiau jų kilmė skirtinga – Hashimoto atsiranda dėl imuninės sistemos atakos.

Kokie kraujo tyrimai dažniausiai atliekami norint nustatyti Hashimoto ligą?

Diagnozuojant Hashimoto ligą, pirmiausia tiriamas TSH rodiklis, kuriuo nustatomas hormonų pusiausvyros pokytis. Taip pat vertinami tiroksino (T4), laisvojo tiroksino (laisvo T4), trijodtironino (T3) ir laisvojo trijodtironino (laisvo T3) kiekiai. Antikūnų prieš skydliaukės baltymus tyrimas padeda nustatyti autoimuninį procesą ir atskirti Hashimoto nuo kitų liaukos ligų.