Kaip diagnozuojami tymai

Tymų diagnozė dažniausiai nustatoma pagal būdingus simptomus – stiprią karščiavimą, gerai atpažįstamą raudoną bėrimą ir baltus dėmelius burnoje, tačiau galutinai ligą patvirtinti padeda kraujo tyrimai. Tyrimų tikslas – atskirti tymais nuo ligų, kurių simptomai yra panašūs, pavyzdžiui, raudonukės, skarlatinos, ar mononukleozės.

Tymų plitimas ir mirtingumas

Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje, daugiausia vaikai, kasdien miršta nuo tymų, nors ši infekcija yra lengvai išvengiama skiepais. Ypač aukštas mirtingumas išlieka regionuose, kur sveikatos sistema silpna. Pastaraisiais metais tymų protrūkių padaugėjo ir išsivysčiusiose šalyse, nes ima mažėti vakcinuotų žmonių skaičius.

Pirmieji simptomai ir savikontrolė

Pastebėjus tokius simptomus kaip stiprus karščiavimas, tipiškas raudonas bėrimas bei baltos dėmės su raudonu apvadu burnoje (Kopliko dėmės), didelė tikimybė, kad tai yra tymai – ypač jei nesate skiepytas arba buvote kontaktavęs su sergančiuoju ar neseniai keliavote. Tymų bėrimą gana nesunku atskirti nuo kitų infekcijų – jis pirmiau pasirodo ant veido ir rankų, ir tik vėliau plinta žemyn kūnu. Vaiko ar suaugusiojo temperatūra dažnai išlieka aukšta visą bėrimo laikotarpį, kuris trunka apie 5–6 dienas.

Ką daryti įtarus tymus?

Jei patys ar jūsų vaikas turi simptomų, rekomenduojama iškart susisiekti su gydytoju telefonu, tačiau be aiškaus nurodymo išeiti iš namų nereikėtų. Tymai – itin užkrečiami: didžioji dalis nesiskiepijusių asmenų susirgę gali lengvai išplatinti ligą kitiems, todėl svarbu laikytis izoliacijos patarimų.

Tymų atpažinimas pas gydytoją

Gydytojas atidžiai įvertina ne tik simptomus, bet ir skiepijimo, kelionių istoriją. Net ir paskiepyti žmonės labai retai, bet gali susirgti tymų, nors du skiepo dozės saugo nuo 94–97 % atvejų. Visi įtariami tymų atvejai privalomi registruoti sveikatos institucijoms.

Laboratoriniai tyrimai

Norint patvirtinti tymų diagnozę, gydytojai dažniausiai atlieka kraujo tyrimą. Analizėje ieškoma specifinio IgM antikūno, kuris pasirodo apie trečią dieną nuo bėrimo pradžios, stipriausiai išreikštas apie 14-tą dieną ir per mėnesį paprastai išnyksta. Kartais imamasi ir nosiaryklės ar šlapimo mėginio, kad būtų galima nustatyti viruso buvimą dar prieš pasireiškiant visiems simptomams. Esant poreikiui, mėginiai siunčiami detalesniems tyrimams ar viruso genotipui nustatyti. Taip gydytojai gali atskirti, ar žmogus užsikrėtė tikru tymų virusu, ar jo organizmas tiesiog reaguoja į neseniai atliktą skiepą.

Diferencinė diagnostika: ką galima supainioti su tymais?

Tymų simptomai iš pradžių gali priminti peršalimo ligas ar gripą, ypač kol dar nėra bėrimo. Pirmosiomis dienomis dažnai net gydytojams sunku atskirti – ar tai tymai, ar, pavyzdžiui, kvėpavimo takų virusas, gripas, RSV ar net paprastas peršalimas. Kuomet burnoje atsiranda tipiškos Kopliko dėmės, šias galima supainioti su kitomis panašiomis dėmėmis, tokiomis kaip Forida dėmės, tačiau tymams būdingas daug aukštesnis karščiavimas nei paprasčiausiai virusinei infekcijai.

Po bėrimo atsiradimo

• Kitos infekcijos su bėrimu: vištų raupai, rožinėja, raudonukė, rankų-pėdų-burnos liga, penktoji liga (parvovirusas) – jų gydytojai dažnai geba atmesti pagal bėrimo pobūdį ir simptomus.
• Skarlatina ir toksinio šoko sindromas: abu gali sukelti bėrimus, bet skarlatina pasižymi kitais požymiais, o toksinio šoko atveju dažni spaudimo ar inkstų veiklos sutrikimai.
• Vaistų sukelta alerginė reakcija: kai bėrimą išprovokuoja nauji vaistai, tačiau jei neseniai nevartojote jokių vaistų, tokia priežastis atmetama.
• Meningokokcemija: bakterija, sukelianti meningitą, gali lemti bėrimus panašius į tymų, bet kraujo tyrimai greitai išaiškina tikrąjį kaltininką.
• Erkinis dėmėtasis karščiavimas: ši bakterinė liga pasireiškia bėrimu ir karščiavimu, tačiau diagnozuojama kraujo arba odos biopsijos pagalba.
• Mononukleozė: gali sukelti bėrimą, ypač pavartojus tam tikrų antibiotikų. Diagnozė patvirtinama arba atmetama pagal kraujo rezultatus.

Kaip atskirti tymus nuo kitų infekcijų?

Dažnai bėrimą ir kvėpavimo simptomus sukelia kitos virusinės ligos – raupai, rožinėja, raudonukė, rankų-pėdų-burnos liga, penktoji liga ar alerginė reakcija. Tik gydytojas gali tiksliai nustatyti diagnozę, remdamasis simptomais ir laboratoriniais tyrimais.

Tiyo imuninės būklės nustatymas

Serumo titro tyrimas leidžia gydytojui įvertinti, ar jūsų kraujyje yra IgG antikūnų. Tai parodo, ar organizmas jau yra susidūręs su tymų virusu, buvo paskiepytas, ar pasveiko nuo ligos. Šiam tyrimui atliekamas paprastas kraujo mėginys.

Kada reikalinga gydytojo konsultacija?

Tymų pradžioje liga įtariama pagal klinikinius simptomus – bėrimą, temperatūrą, dėmeles burnoje. Visgi labai svarbu, kad galutinę diagnozę patvirtintų gydytojas, nes simptomai gali būti panašūs į kitas ligas. Tik specialistas gali atmesti skarlatiną, mononukleozę ar kitus susirgimus ir paskirti tinkamą gydymą.