Kaip diagnozuojamos hemorojus

Hemoroidų diagnozė daugeliui sukelia nejaukumo jausmą, todėl nemažai žmonių bando išsiaiškinti problemą patys, nenorėdami kreiptis į medikus. Visgi vizitas pas sveikatos priežiūros specialistą yra svarbus – tik jis gali nustatyti, ar simptomus iš tiesų sukelia hemorojus, ar tai – kitos, galbūt rimtesnės, ligos požymiai. Nors hemoroidų atpažinimas dažniausiai nėra sudėtingas, visada verta atmesti kitų panašiomis apraiškomis pasireiškiančių ligų galimybę.

Kas būdinga hemoroidams?

Hemoroidai skirstomi į vidinius ir išorinius. Vidiniai atsiranda tiesiojoje žarnoje ir dažniausiai yra nematomi, jei neišlenda už išangės ribų. Išoriniai hemoroidai formuojasi aplink išangę ir juos galima apžiūrėti ar apčiuopti.

Nors įmanoma bandyti save apžiūrėti namuose, ypač jei jau anksčiau teko susidurti su šia problema, tačiau be ankstesnės patirties ir žinių atskirti hemorojų nuo kitų pakitimų dažnai sudėtinga pagal vien tik išvaizdą ar pojūčius.

Medicininiai tyrimai

Pagrindinis hemoroidų diagnozavimo būdas – gydytojo atliekamas išangės ir jos srities apžiūrėjimas. Prireikus tiriamas ir tiesiosios žarnos vidus. Dažniausiai užtenka paprasto fizinio patikrinimo arba piršto tyrimo per išangę – tuomet gydytojas su pirštine ir lubrikantu atsargiai įkiša pirštą į tiesiąją žarną, kad pajustų galimas vidines išaugas.

Daugeliui šis tyrimas gali atrodyti nemalonus, tačiau jis atliekamas greitai ir nesukelia didesnio skausmo. Procedūros metu taip pat įvertinama, ar ant pirštinės neliko kraujo ar gleivių, kas padeda patikslinti diagnozę.

Kartais norint atidžiau apžiūrėti tiesiosios žarnos gleivinę, pasitelkiamas specialus vamzdelis su šviesa – anoskopas. Ši priemonė leidžia įvertinti, ar iš tiesų yra hemoroidų, ar simptomus galėjo sukelti kita liga. Anoskopinis tyrimas dažniausiai trunka labai trumpai ir galimas nedidelis diskomfortas, tačiau stipraus skausmo jis nesukelia.

Kaip atskirti hemorojų nuo kitų ligų?

Jei pasireiškia kraujavimas ar skausmas, reikėtų įsitikinti, kad tai tikrai hemoroidai. Panašūs simptomai gali būti ir prie kitų sutrikimų:

• Tiesiosios žarnos ar gaubtinės žarnos polipai
• Analinė įplėša – tai gimusi įtrūka išangės srityje, dažniausiai sukelianti skausmą tuštinantis bei kraujavimą
• Analinė fistulė – nenormalus kanalas tarp žarnyno ir odos prie išangės, paprastai prasidedantis nuo pūlinio
• Analinis pūlinys
• Genitalijų karpos ar odos ataugos
• Uždegiminės žarnyno ligos: Krono liga, opiniu kolitu ar neaiškios kilmės kolitu
• Prostatos uždegimas
• Rectos prolapsas (iškritimas)
• Analinis vėžys

Polipai žarnyne dažniausiai nustatomi žmonėms po 50 metų, nors pasitaiko ir jaunesniems. Jie dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau kartais gali kraujuoti. Jei pasireiškia kraujavimas iš tiesiosios žarnos, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, tokius kaip kolonoskopija ar sigmoidoskopija, siekiant nustatyti tikslią priežastį.

Esant papildomiems simptomams, pavyzdžiui, viduriavimui ar pilvo skausmui, gali būti tikslinga atlikti papildomų tyrimų, kad būtų atmesta uždegiminių žarnyno ligų diagnozė.

Kokie gydytojai skiria tyrimus?

Dažniausiai hemorojų nustato šeimos arba vidaus ligų gydytojas. Jei įtariama vidinių hemoroidų arba kitų žarnyno ligų, pacientas gali būti siunčiamas pas gydytoją gastroenterologą, kuris specialiais instrumentais detaliau apžiūri žarnyno gleivinę.

Anoskopiniai ar proktoskopiniai tyrimai paprastai atliekami greitai ir nereikalauja nejautros. Paprastai ypatingas pasiruošimas (pvz., klizma) nereikalingas, nebent numatomas išsamesnis žarnyno apžiūrėjimas.

Ar hemorojų galima nustatyti patiems?

Kai išoriniai hemoroidai sukelia skausmą, niežulį, patinimą ar kraujavimą, juos dažnai įmanoma įtarti patiems. Vidiniai hemoroidai paprastai nesukelia skausmo, todėl dažnai atpažįstami tik radus kraujo tuštinantis arba tada, kai iškyla už išangės ribų (prolabuoja).

Vis dėlto, jei simptomai savaime nepraeina arba tampa intensyvūs, būtina pasirodyti gydytojui. Tik taip galima išvengti kitų rimtų ligų nepastebėjimo.