Pereiti prie turinio

Kada stemplinės angos išvarža tampa pavojinga gyvybei?

Sužinokite, kokie hiatinės išvaržos simptomai, pavojingos komplikacijos ir kada būtina nedelsti kreiptis į gydytoją dėl savo sveikatos.

Karolis ŠimaitisGydytojas
Paskelbta
Atnaujinta
Skaitymo trukmė
3 min. skaitymo
Šiame straipsnyje
  1. Hiatinės išvaržos požymiai
  2. Komplikacijos: ką ir kodėl svarbu žinoti
  3. Kada simptomai pavojingi?
  4. Kas dažniausiai sukelia hiatinę išvaržą?
  5. Ką daryti, jei hiatinės išvaržos negydysite?
  6. Skausmo vieta ir dažnumas
  7. Santrauka

Hiatinė arba skrandžio išvarža – dažnas reiškinys, ypač tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Neretai mažos išvaržos nesukelia jokių pastebimų pojūčių, tačiau didesnėms būdingos tokios problemos kaip rūgšties refliuksas, graužimas gerklėje ar poreikis nuolat atsirūgti. Kartais ši būklė gali išsivystyti į rimtas sveikatos komplikacijas, kai skrandis ar kiti organai patenka į krūtinės ertmę. Tokiais atvejais būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.

Hiatinė arba skrandžio išvarža – dažnas reiškinys, ypač tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Remiantis klinikiniais duomenimis, hiatinė išvarža nustatoma iki 60 % vyresnių nei 60 metų žmonių, o daugeliu atvejų ji būna besimptomė [1][2].

Hiatinės išvaržos požymiai

Daugybė pacientų hiatinės išvaržos nejaučia visiškai arba skundžiasi tik nežymiais sutrikimais. Visgi esant didesnei išvaržai arba nusilpus stemplės raukui, gali pasireikšti tokių simptomų:

  • Rėmuo, deginimas krūtinėje
  • Rūgštus ar kartus skonis burnoje
  • Nuolatinis atsirūgimas arba žagsėjimas po valgio
  • Skausmas ar graužimas gerklėje
  • Pasunkėjęs rijimas
  • Blogas burnos kvapas

Sunkesnių simptomų gali sukelti tam tikri mitybos įpročiai – daug riebalų ar aštrūs, stipriai perdirbti produktai bei citrusiniai vaisiai. Situaciją blogina gausus valgymas, gulėjimas iškart po valgio ar stresas. Ilgalaikis refliuksas gali pažeisti stemplės gleivinę, išprovokuoti lėtinį kosulį, astmą, dantų emalio nykimą.

Šie simptomai dažniausiai susiję su gastroezofaginiu refliuksu, kuris neretai lydi hiatinę išvaržą [3][4].

Komplikacijos: ką ir kodėl svarbu žinoti

Hiatinė išvarža gali būti kelių tipų, iš kurių dažniausias – stumdomoji forma, kai skrandžio ir stemplės sandūra tiesiog laikinai praslysta per diafragmos angą. Kur kas retesnė, bet pavojingesnė – paraezofaginė išvarža, kai skrandis ar kiti pilvo organai gali bet kada išslinkti į krūtinės ertmę.

Kokios komplikacijos gresia?

  • Stemplės spaudimas, kuris sukelia maisto užstrigimą ir skausmą rijimo metu
  • Skrandžio ar žarnų užsikimšimas
  • Skrandžio persisukimas (volvulas) – tai rimta būsena, kai skrandis apsisuka aplink savo ašį, sukelia ūmų pilvo pūtimą, stiprų skausmą ir vemimą
  • Išvaržos įstrigimas – kai praslinkusi skrandžio dalis įstringa ir sutrinka kraujotaka, dėl ko gali išsivystyti audinių žūtis
  • Stiprus, užsitęsęs krūtinės skausmas, staigi silpna savijauta, karščiavimas ar kraujingas išmatos

Jei pasireiškia staigus, aštrus krūtinės ar viršutinės pilvo dalies skausmas, atsiranda karščiavimas, intensyvus nuovargis, pajuntate stiprų pilvo pūtimą, negalite pasituštinti ar išsivemia krauju – būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

Kada simptomai pavojingi?

Nedidelės išvaržos paprastai nėra pavojingos ir dažnai valdomos keičiant mitybą ar įpročius bei vartojant nereceptinius vaistus. Tačiau nuolat blogėjantys ar užsitęsę simptomai, ypač kartu su aukšta temperatūra, stipriu skausmu, labai greitu pulsu ar juodomis, kraujuotomis išmatomis, reikalauja neatidėliotinos pagalbos.

Kas dažniausiai sukelia hiatinę išvaržą?

Pagrindinė išvaržos priežastis – susilpnėjusi diafragmos raumeninė dalis, dėl kurios anga tarp krūtinės ir pilvo tampa per didelė. Raumenų silpnumą gali lemti sužeidimai, tam tikros ligos ar natūralus audinių senėjimas. Kartais išvarža būna įgimta.

Ką daryti, jei hiatinės išvaržos negydysite?

Jei simptomai ilgainiui stiprėja ir nėra gydomi, galima sulaukti įvairių komplikacijų, tarp jų – ūmios būklės, kuriai būtinas skubus gydymas. Retais atvejais tokios komplikacijos gali kelti grėsmę gyvybei.

Skausmo vieta ir dažnumas

Hiatinė išvarža dažniausiai sukelia spaudimą ar skausmą krūtinėje ar aukščiau pilvo srities. Įdomu tai, kad beveik 90 % išvaržą turinčių žmonių šio skausmo nejaučia – skubios pagalbos dažniausiai neprireikia.

Santrauka

Didžioji dalis hiatinės išvaržos atvejų nesukelia stiprių simptomų arba juos galima sumažinti pakeitus gyvenimo būdą. Jei išvarža tampa didesnė, gali išsivystyti rimtos būklės – tokiu atveju būtina profesionali priežiūra. Atminkite, kad stiprūs ar netikėti simptomai, tokie kaip pilvo pūtimas, ūmus skausmas, vėmimas ar kraujuojančios išmatos – aiškus ženklas, jog reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

  • [1] Mayo Clinic – Hiatal hernia overview
  • [2] Cleveland Clinic – Hiatal Hernia
  • [3] National Health Service – Hiatus hernia symptoms
  • [4] Johns Hopkins Medicine

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokios komplikacijos gresia?

Stemplės spaudimas, kuris sukelia maisto užstrigimą ir skausmą rijimo metu; Skrandžio ar žarnų užsikimšimas; Skrandžio persisukimas (volvulas) – tai rimta būsena, kai skrandis apsisuka aplink savo ašį, sukelia ūmų pilvo pūtimą, stiprų skausmą ir vemimą; Išvaržos įstrigimas – kai praslinkusi skrandžio dalis įstringa ir sutrinka…

Plačiau straipsnyje
Kada simptomai pavojingi?

Nedidelės išvaržos paprastai nėra pavojingos ir dažnai valdomos keičiant mitybą ar įpročius bei vartojant nereceptinius vaistus. Tačiau nuolat blogėjantys ar užsitęsę simptomai, ypač kartu su aukšta temperatūra, stipriu skausmu, labai greitu pulsu ar juodomis, kraujuotomis išmatomis, reikalauja neatidėliotinos pagalbos.

Plačiau straipsnyje
Kas dažniausiai sukelia hiatinę išvaržą?

Pagrindinė išvaržos priežastis – susilpnėjusi diafragmos raumeninė dalis, dėl kurios anga tarp krūtinės ir pilvo tampa per didelė. Raumenų silpnumą gali lemti sužeidimai, tam tikros ligos ar natūralus audinių senėjimas. Kartais išvarža būna įgimta.

Plačiau straipsnyje
Ką daryti, jei hiatinės išvaržos negydysite?

Jei simptomai ilgainiui stiprėja ir nėra gydomi, galima sulaukti įvairių komplikacijų, tarp jų – ūmios būklės, kuriai būtinas skubus gydymas. Retais atvejais tokios komplikacijos gali kelti grėsmę gyvybei.

Plačiau straipsnyje

Karolis Šimaitis

Gydytojas

Gydytojas, apjungiantis klinikinę praktiką ir sveikatos edukaciją. Pacientams pateikia aiškius, prioritetais paremtus veiksmų planus: kada savipriežiūra, kada tyrimai, kada specialisto konsultacija. Vertina skaidrumą, įrodymais grįstą praktiką ir pagarbų bendravimą.

Visi autoriaus straipsniai

Informacija yra šviečiamojo pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei simptomai kelia nerimą ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją, o ūmiu atveju skambinkite 112.

Skaitykite toliau