Kaip emocijos veikia jūsų kvėpavimo kryptį (nosimi ar burna)

Jūsų kvėpavimas – esminė ir automatiška kūno funkcija, kuri atlieka daug svarbesnį vaidmenį nei vien tik aprūpina mūsų organizmą deguonimi. Pastaraisiais metais vis daugiau mokslinių tyrimų pabrėžia, kad kvėpavimo būdas (per nosį ar burną) gali kisti priklausomai nuo mūsų emocijų. Susidūrę su stresu, baime ar nerimu, daugelis žmonių nesąmoningai pradeda kvėpuoti burna, o tai gali paveikti kūno ir smegenų sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocijos keičia kvėpavimo kryptį, kokios to pasekmės bei ką daryti, norint išlaikyti sveiką kvėpavimą kasdienybėje.

Kaip veikia natūralus kvėpavimo mechanizmas?

Žmogaus kvėpavimo sistema sukurta taip, kad efektyviausiai veiktų nosies pagalba. Nosies ertmės ne tik filtruoja ore esančias daleles, bet ir šildo bei drėkina įkvepiamą orą. Kvėpuojant nosimi, oras pasiekia plaučius švaresnis ir tinkamesnės temperatūros, o tuo pačiu skatinamas azoto oksido (NO) išsiskyrimas, kuris prisideda prie kraujagyslių išsiplėtimo bei geresnės deguonies absorbcijos.

Burna dažniausiai įsijungia kaip „atsarginis“ kvėpavimo kelias tais atvejais, kai nosis užsikimšusi arba kūnui reikia greičiau įsisavinti didesnį kiekį deguonies – pavyzdžiui, intensyviai sportuojant ar reaguojant į staigų pavojų.

Emocijų poveikis kvėpavimo krypčiai

Stresas, baimė ir nerimas

Vienos iš dominuojančių šiuolaikinio žmogaus emocijų – stresas, baimė bei nerimas – turi tiesioginį poveikį kvėpavimo įpročiams. Reaguodami į „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) situacijas, mūsų kūnai patiria adrenalino šuolį. Tai padidina širdies ritmą, kraujospūdį ir pagreitina kvėpavimą. Tokioje būsenoje žmogus nesąmoningai pradeda kvėpuoti burna, nes tai leidžia greičiau įkvėpti didesnį kiekį oro.

Moksliniai tyrimai rodo, kad burna kvėpuojama dažniau esant psichoemociniam disbalansui. Tokia kvėpavimo maniera asocijuojasi su paviršutinišku, greitu ir neefektyviu oro pasisavinimu, kuris mažina deguonies ir anglies dioksido pusiausvyrą kraujyje, taip dar labiau stiprindamas nerimo pojūtį ir net panikos priepuolius.

Teigiamos emocijos ir ramybė

Ramybės, džiaugsmo ar atsipalaidavimo būsenoje kvėpavimas natūraliai sulėtėja ir gilėja, ir dažniausiai vyksta per nosį. Tai užtikrina kokybišką deguonies tiekimą ir sumažina centrinės nervų sistemos įtampą. Nosinis kvėpavimas ramina vegetacinę nervų sistemą, mažina kortizolio (streso hormono) lygį ir padeda išlaikyti geresnę savijautą tiek fiziškai, tiek emociškai.

Kodėl svarbu kvėpuoti nosimi?

Nuolatinis kvėpavimas per burną gali palikti neigiamų pasekmių sveikatai, ypač jei tokia kvėpavimo maniera tampa įpročiu dėl užsitęsusių emocinių stresų ar kitų priežasčių. Ilgainiui gali pasireikšti:

• Padidėjusi burnos ir gerklės infekcijų rizika
• Dažnesnis gleivinės išsausėjimas ir gerklės dirginimas
• Blogesnė burnos higiena bei nemalonus kvapas
• Sumažėjusi plaučių ventiliacijos efektyvumas
• Didesnė rizika išsivystyti miego apnėjai (miego metu kvėpuojant burna)

Tuo tarpu kvėpuojant nosimi išnaudojamos natūralios organizmo apsaugos funkcijos: oras filtruojamas nuo bakterijų, dulkių ir alergenų, sumažėja uždegiminių procesų kvėpavimo takuose tikimybė. Azoto oksidas, išsiskiriantis nosies ančiuose, veikia kaip natūralus kraujagyslių plėtiklis ir stiprina atsparumą infekcijoms.

Mitai ir tikrovė apie kvėpavimą burna

Gana dažnai galima išgirsti nuostatų, kad kvėpavimas burna nėra kenksmingas ar net gali būti naudingas tam tikrais atvejais, pvz., sportuojant. Iš tiesų, aktyvaus fizinio krūvio metu, siekiant patenkinti didesnius deguonies poreikius, trumpam intensyvus kvėpavimas burna natūralus ir nekenkia. Tačiau kasdienėje rutinoje bei ramybės būsenoje burną reikėtų naudoti tik valgymui, kalbėjimui ir kvėpavimui, kai kitaip neįmanoma (pvz., dėl slogos ar nosies užgulimo).

Dar vienas paplitęs mitas – kad emocijos valdyti kvėpavimą sunku, nes jis vyksta automatiškai. Iš tikro, kvėpavimo ritmas yra viena iš nedaugelio fiziologinių funkcijų, kurią galime sąmoningai keisti, ir tai tampa ypač svarbu siekiant sumažinti stresą ar nerimą.

Kaip atpažinti, ar emocijos keičia jūsų kvėpavimo modelį?

Rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos signalus:

• Dažnas burnos džiūvimas ar noras atsidusti giliau
• Paviršutinis, greitas kvėpavimas be aiškios priežasties
• Jausmas, tarsi trūksta oro arba sunku atsikvėpti
• Padidėjęs nerimas ar įtampa be išorinių stimulo

Pastebėjus šiuos požymius per stresines ar emocinio diskomforto situacijas, verta pasistengti sąmoningai sugrįžti prie kvėpavimo pro nosį. Tai padės ne tik efektyviau pasisavinti deguonį, bet ir sumažins streso reakcijas organizme.

Patarimai sveikesniam kvėpavimui emocijų akivaizdoje

• Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą: Net kelios minutės sąmoningo kvėpavimo pro nosį kasdien gali padėti pagerinti jūsų savijautą.
• Pabandykite diafragminį kvėpavimą: Pilvinis kvėpavimas lėtina emocinių reakcijų stiprumą ir padeda geriau deguoninti organizmą.
• Meditacijos ir dėmesingumo pratimai: Mindfulness pratimai, kvėpavimo meditacijos efektyviai mažina streso lygį.
• Jei kamuoja užgulta nosis: Ieškokite medicininių sprendimų ar kreipkitės į gydytoją dėl ilgalaikio nosies užgulimo, kad galėtumėte vėl normaliai kvėpuoti nosimi.
• Sportuokite ir judėkite: Fizinė veikla gerina kvėpavimo gebėjimus ir padeda išmokti valdyti kvėpavimo ritmą įtampoje.

Kada kvėpavimo pokyčiai turėtų kelti nerimą?

Jei dažnai pastebite, kad kvėpuojate burna be aiškių fizinių priežasčių, jaučiate nuolatinį nerimą, kvėpavimo sunkumus ar dūstate ramybės metu, svarbu kreiptis į gydytoją. Kartais kvėpavimo pokyčiai gali signalizuoti apie kvėpavimo takų ar širdies ligas, alergijas ar lėtines būkles, todėl savidiagnostika ir gydymo atidėliojimas nerekomenduojami.

Išvada

Emocijos stipriai paveikia mūsų kūną, įskaitant ir kvėpavimo kryptį. Stresas, baimė ar nerimas dažnai priverčia nesąmoningai pereiti prie kvėpavimo burna, tačiau ilgainiui tai gali tapti žalingu įpročiu. Sąmoningas kvėpavimo valdymas, pratimai ir reguliarus dėmesys sau padeda ne tik išlaikyti gerą kvėpavimo sistemą, bet ir sėkmingai valdyti emocijas. Leiskite nosiai atlikti savo darbą ir rūpinkitės sveikata iš vidaus kiekvieną dieną.