Kaip emocinis fonas veikia jūsų rijimo raumenis

Kasdienės emocijos daro didelę įtaką mūsų kūnui – ne tik nuotaikai, bet ir fiziniams procesams. Nors dažnai į stresą ar nerimą žiūrime kaip į psichologines būsenas, vis daugiau mokslinių tyrimų atskleidžia, kad emocinis fonas tiesiogiai veikia įvairias mūsų kūno funkcijas. Viena iš jų – rijimo raumenų veikla. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip emocijos veikia rijimo raumenis, kokie pojūčiai gali signalizuoti apie sutrikimus, bei ką galima padaryti, kad sumažintumėte neigiamą emocinį poveikį.

Kas yra rijimo raumenys?

Rijimas – tai sudėtingas refleksas, kuriame dalyvauja daugiau nei 50 raumenų, kontroliuojamų centrinės nervų sistemos. Rijimo procesas prasideda burnoje, pereina per ryklę, stemplę ir baigiasi patekimu į skrandį. Ryjimo raumenų koordinacija yra labai tiksli: nuo liežuvio iki gerklų ir stemplės tvarkingai paeiliui įsijungia keli raumenų sluoksniai. Bet koks šio mechanizmo sutrikimas, net jei jis laikinas, gali lemti apsunkintą rijimą (disfagiją), užspringimą arba keistus pojūčius gerklėje.

Emocinio fono ir nervų sistemos sąsajos

Kaip emocijos veikia kūno fiziologiją

Emocijos – tai ne vien psichikos produktas. Jų poveikis perduodamas per vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja ne tik širdies ritmą ar kraujospūdį, bet ir daugelį mūsų vidaus organų funkcijų, įskaitant rijimą. Pavyzdžiui, stresas aktyvuoja simpatinę nervų sistemos dalį, kuri dažnai vadinama „kovok arba bėk“ atsaku. Šioje būsenoje raumenys įsitempia, kūno funkcijos laikinai pasikeičia, o kartais tam tikros funkcijos, pavyzdžiui, virškinimo ar rijimo, tampa nereguliarios.

Centrai, atsakingi už rijimą ir emocijas

Rijimą koordinuoja smegenų kamiene esantys centrai, kurie glaudžiai „bendrauja“ su limbine sistema – mūsų emocijų centru. Dėl šių neurologinių sąsajų emocinė įtampa gali tiesiogiai paveikti rijimo raumenų darbą.

Kokios emocijos dažniausiai veikia rijimą?

• Stresas: dažnas kaltininkas, dėl kurio atsiranda gerklės raumenų įtampa, sausėjimo ar „gumulo“ pojūtis gerklėje.
• Užsitęsęs nerimas: skatina raumenų spazmus ar nuolatinį stiprų atidumą kūno signalams, dėl ko dažniau jaučiamas nepatogumas rijimo srityje.
• Depresija: gali mažinti raumenų tonusą, kartais pasireiškia sumažėjusiu apetitu ar net rijimo sunkumais.
• Panikos priepuoliai: dažnai lydi oro trūkumo, spaudimo ar uždusimo baimės jausmas, dėl kurio sustiprėja kūno raumenų įtempimas, įskaitant ir rijimo raumenis.

Kokie pojūčiai signalizuoja apie emocinį poveikį rijimo raumenims?

Nors kiekvienas žmogus gali šiek tiek skirtingai jausti, yra keletas dažniausių pojūčių, susijusių su emociniu fonu:

• „Gumulas“ ar spaudimas gerklėje – dažnai apibūdinamas kaip nervinės kilmės pojūtis, kuris išnyksta nurimus arba atsiribojus nuo stresoriaus.
• Laikinas sunkumas ryjant ar jautrus rijimo procesas, kuris paprastai nebūna lydimas fizinių kliūčių, skausmo ar kitų objektyvių rijimo sutrikimų požymių.
• Sausumo jausmas burnoje – stresas sumažina seilių išsiskyrimą, todėl ryti tampa sudėtingiau.
• Ikvaliojaus raumenų įtampa ar kartais net spazmai, bet dažniau nei nuolatiniai, o susiję su emocinėmis bangomis.

Moksliniai tyrimai: emocinis fonas ir rijimo funkcija

Nemažai tyrimų nagrinėja ryšį tarp psichologinių veiksnių ir disfagijos, ypač pacientų, neturinčių aiškių anatominių ar neurologinių pažeidimų. Tyrimai rodo, kad laikinas ar ilgalaikis stresas gali sukelti arba paaštrinti vadinamąją „funkcinę disfagiją“ – rijimo sunkumus be organinių priežasčių.

Mokslininkai pastebi, kad emocinis stresas gali suaktyvinti būtent tuos nervinius kelius, kurie atsakingi už burnos ir ryklės raumenų motoriką, sukeldamas impulsyvius, trumpalaikius sutrikimus. Šie poveikiai dažniausiai nėra pavojingi, bet gali žymiai neigiamai paveikti gyvenimo kokybę.

Dažniausi mitai apie rijimo sutrikimus ir emocinį foną

• Mitas: „Jei jaučiu gumulą gerklėje, vadinasi, turiu rimtą sveikatos problemą.“ Tiesa ta, kad dažniausiai tai laikinas ir visiškai nepavojingas reiškinys, vadinamas globus sensation – dažnai susijęs su emocine įtampa.
• Mitas: „Nerviniai rijimo sutrikimai ilgainiui virsta rimtomis ligomis.“ Nepagrįsta – jei nėra fizinių ar struktūrinių pokyčių, emociniai sutrikimai dažniausiai praeina sumažinus stresą ir nerimą.
• Mitas: „Padeda tik vaistai.“ Daugeliu atvejų svarbiausia – emocijų valdymas, atsipalaidavimo technikos, o vaistai reikalingi tik išskirtiniais atvejais.

Praktiniai patarimai: kaip sau padėti?

Atsipalaidavimo pratimai

• Gilūs kvėpavimo pratimai: padeda sumažinti įtampą visame kūne, taip pat ir gerklės srityje.
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas: sistemingai įtempiant ir atpalaiduojant kaklo bei veido raumenis galima greitai sumažinti pojūtį gerklėje.
• Mindfulness (dėmesingas sąmoningumas): stebėti, kaip emocijos veikia kūną ir mokytis jas priimti be panikos, gali žymiai sumažinti simptomus.

Kada vertėtų pasitarti su gydytoju?

Jei jaučiate rijimo sutrikimus, kurie:

• užsitęsia ilgiau nei kelias savaites ar progresuoja,
• yra susiję su skausmu, svorio kritimu, kraujavimu ar užspringimu,
• nepagerėja sumažinus stresą,

rekomenduojama kreiptis pas gydytoją – taip atmestumėte kitas galimas sveikatos problemas.

Išvados

Emocinis fonas – svarbus, bet dažnai neįvertinamas rijimo raumenų veiklos veiksnys. Kartais net ir be struktūrinių pakitimų emocinė būsena gali sukelti apsunkintą rijimą, „gumulo“ ar spaudimo pojūtį. Suvokdami šį ryšį ir naudodamiesi pagrindinėmis atsipalaidavimo praktikomis išmokstame atpažinti ir kontroliuoti šį dažnai laikiną reiškinį. Tačiau svarbu žinoti, kada reikalinga profesionali pagalba. Nerimas ar stresas – laikini reiškiniai, tačiau rūpinimasis psichikos sveikata gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį visai mūsų kūno gerovei, įskaitant ir sklandų rijimo procesą.