Kaip emocinis spaudimas pasireiškia skrandžio veikloje

Emocinė būsena gali stipriai paveikti mūsų fizinę savijautą, ypač – virškinimo sistemą. Neretai žmonės pastebi, kad jausdami stresą, nerimą ar ilgalaikį emocinį spaudimą, ima varginti pilvo skausmai, rėmuo, pykinimas ar kiti su skrandžiu susiję nemalonūs pojūčiai. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip emocinis spaudimas veikia skrandžio veiklą, kas vyksta organizme skirtingose situacijose ir kokių veiksmų imtis, jei skrandis reaguoja į jausmus.

Kaip emocijos susijusios su skrandžiu?

Visi žinome posakius „skrandį suka nuo nervų“ ar „susikūprinu nuo streso“, tačiau už šių žodžių slypi realūs fiziologiniai procesai. Skrandis ir žarnynas glaudžiai susiję su mūsų centrine nervų sistema – jie tarpusavyje komunikuoja per vadinamąją žarnyno–smegenų ašį.

Emocinis spaudimas – tai vidinis stresas, įtampa arba sunkios emocijos, kurios trunka ilgai arba yra labai intensyvios. Šios būsenos suaktyvina simpatinę nervų sistemą, dar žinomą kaip „kovok arba bėk“ atsaką. Nuo čia prasideda tiek psichologinės, tiek fizinės pasekmės organizmui, ypač virškinimo traktui.

Kas vyksta organizme patiriant emocinį spaudimą?

Nervų sistema ir hormonų poveikis

Emocinis stresas aktyvina smegenyse esančias struktūras, kurios išskiria „streso hormonus“: kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai pasirengia pavojaus atvejui, todėl kūno resursai iš virškinimo nukreipiami į raumenis – pasiruošiama fiziniam veiksmui. Tokiu atveju sulėtėja ar išsibalansuoja skrandžio judesiai ir sulčių gamyba, prastėja maisto įsisavinimas.

Žarnyno–smegenų ašis: dvilypis ryšys

Žarnynas dažnai vadinamas „antrąja smegenų sistema“, nes jame gausu neuronų ir cheminių medžiagų, identiškų randamoms smegenyse. Per šią ašį bet kokie emociniai sukrėtimai realiai persiduoda į skrandžio veiklą, o netgi virškinimo problemos gali sukelti slogią nuotaiką ar nerimą.

Kaip pasireiškia emocinio spaudimo poveikis skrandžiui?

Dažniausi simptomai

• Rėmuo ar skrandžio rūgštingumas
• Skausmas epigastriume (viršutinėje pilvo dalyje)
• Pykinimas ar vėmimas
• Pilvo pūtimas, nevirškinimas
• Apmažėjęs ar padidėjęs apetitas
• Greitas sotumo jausmas

Kai kuriems žmonėms stresas paskatina dirgliosios žarnos sindromo simptomus, kiti patiria trumpalaikį vidurių užkietėjimą ar pravalą.

Skrandžio opų rizika

Vienas iš ilgalaikio emocinio spaudimo padarinių gali būti padidėjusi rizika susirgti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opomis. Nors pastarąjį dešimtmetį pagrindine opų priežastimi laikoma Helicobacter pylori bakterija ar vaistai nuo uždegimo, stresas vis tik gali didinti rūgštingumą ir silpninti gleivinės apsauginius mechanizmus.

Kaip atskirti, ar simptomai susiję su stresu?

Ne visada lengva atskirti, ar pilvo negalavimai kyla vien dėl emocijų, ar dėl fizinių ligų. Tačiau kai kuriuos požymius verta pastebėti:

• Simptomai padažnėja ar sustiprėja stresinėse situacijose
• Jų intensyvumas didėja prieš svarbius gyvenimo įvykius ar esant nuolatiniam nerimui
• Medicininiai tyrimai nerodo aiškios organinės priežasties
• Yra pavieniai, praeinantys epizodai, susiję su stipriomis emocijomis

Jeigu virškinamojo trakto bėdos tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, atsiranda naktiniai skausmai, vėmimas su krauju, staigus svorio kritimas – būtina nedelsti kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtų sutrikimų, o ne tik streso, signalas.

Mitai apie streso poveikį skrandžiui

• Mitų paneigimas: „Stresas yra pagrindinė visų skrandžio opų priežastis.“
  Tiesa, stresas gali paskatinti ar pabloginti simptomus, tačiau dažniausiai opų kilmė yra bakterinė ar susijusi su vaistais.
• Streso poveikis trumpalaikis: Tik dalinai tiesa. Jei emocinis spaudimas tęsiasi ilgai, jis gali suardyti virškinimo sistemos pusiausvyrą ir skatinti ilgalaikius pokyčius.
• Nebūtina gydyti, nes „praeis savaime“: Emociniai sunkumai gali virsti lėtiniu sutrikimu, todėl nereikėtų ignoruoti nei psichologinių, nei fizinių ženklų.

Kaip valdyti emocinio spaudimo poveikį virškinimo sistemai?

Stresas – ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė problema

Norint pagerinti skrandžio savijautą, būtina rūpintis savijauta bendrai. Štai ką rekomenduoja specialistai:

• Reguliariai mankštinkitės – fizinis aktyvumas padeda mažinti streso hormonų kiekį ir gerina virškinimą
• Praktikuokite atsipalaidavimo technikas (kvėpavimo pratimai, meditacija, progresyvus raumenų atpalaidavimas)
• Venkite persivalgymo ir per greito valgymo
• Sekite valgymo režimą – rinkitės mažesnes porcijas, venkite sunkiai virškinamų patiekalų streso metu
• Skirkite laiko kokybiškam miegui
• Pasitarkite su gydytoju ar psichologu, jei jaučiate, kad emocinis spaudimas ima valdyti kasdienybę

Mityba ir skrandžio draugai

Verta žinoti, kokie maisto produktai ir įpročiai padeda slopinti streso sukeliamą virškinimo diskomfortą:

• Rinkitės lengvai virškinamą maistą, ypač stresiniu laikotarpiu
• Gaivūs gėrimai, pvz., mėtų arbata, gali padėti sumažinti pykinimą ir atpalaiduoti raumenis
• Nevartokite alkoholio ir kofeino pertekliaus – jie dirgina skrandį
• Nemažinkite skysčių kiekio – vanduo padeda išlaikyti virškinimo funkciją

Kada nedelsti kreiptis pagalbos?

Nors daugelis su stresu susijusių virškinimo simptomų laikini, kai kurios situacijos reikalauja skubios gydytojo konsultacijos:

• Nuolatinis ar stiprėjantis pilvo skausmas
• Kraujas išmatose ar vemant
• Neaiškios kilmės svorio kritimas
• Nauji virškinimo simptomai po 40 metų amžiaus

Būkite atidūs savo organizmui – kartais psichologinė pagalba ar emocinės sveikatos stiprinimas gali būti toks pat svarbus kaip ir vaistai ar dieta.

Pabaigai: emocijų ir skrandžio dialogas

Emocinis spaudimas – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalis, tačiau mūsų organizmas moka „kalbėtis“ apie jį net per kūniškus pojūčius. Atpažinę šiuos signalus, išmokstame ne tik geriau pasirūpinti virškinimo sistema, bet ir suvokti, kaip glaudžiai susijusios mūsų emocijos ir bendra savijauta. Skirkite dėmesio tiek psichologinei sveikatai, tiek skrandžio harmonijai – tai padės jaustis stipresniems ir sveikesniems kiekvieną dieną.