Kaip emocinis spaudimas veikia skrandžio veiklą

Emocinė savijauta ir mūsų organizmo būklė dažnai siejamos su dvasiniu balansu, tačiau nedaugelis žino, kad psichologinis spaudimas turi tiesioginę įtaką ir fiziniams procesams, ypač – skrandžio veiklai. Stresas, nerimas ar baimė dažnai pasireiškia ne tik emociniais, bet ir kūniškais simptomais, tarp kurių dažnas svečias yra diskomfortas arba skausmas skrandžio srityje. Moksliniai tyrimai įrodo, kad emocinis spaudimas gali sutrikdyti skrandžio funkcijas, lemiant įvairias virškinimo problemas. Pažvelkime, kaip šie du pasauliai tarpusavyje susiję ir kodėl svarbu rūpintis ne tik kūnu, bet ir emocine sveikata.

Kaip skrandžio veiklą reguliuoja nervų sistema

Virškinimo sistema glaudžiai susijusi su centrine bei autonomine nervų sistema. Viena svarbiausių grandžių šiame procese – vadinamoji žarnyno-smegenų ašis (angl. gut-brain axis). Tai sudėtinga komunikacijos sistema, leidžianti smegenims ir žarnynui „kalbėtis“ per cheminius signalus, neuronus bei hormonus.

Kas yra žarnyno-smegenų ašis

Žarnyno-smegenų ašis užtikrina dvikryptį ryšį – mūsų emocijos veikia virškinimo traktą, o žarnyno būklė gali paveikti nuotaiką ar savijautą. Dėl to stresinės situacijos, psichologinis spaudimas ar užsitęsęs nerimas dažnai pasireiškia fizinėmis virškinimo problemomis – pilvo skausmu, pykinimu, apetito stoka ar net rūgštingumu.

Vaguso nervo vaidmuo

Vienas iš pagrindinių „tiltų“ tarp smegenų ir virškinimo trakto yra klajoklinis (vagalis) nervas. Jis perduoda signalus iš centrinės nervų sistemos į virškinimo organus ir atvirkščiai. Stiprūs emociniai išgyvenimai, ypač stresas, per šį nervą gali pakeisti skrandžio sulčių sekreciją, virškinimo judesius ar net imuninį atsaką žarnyne.

Kaip emocinis spaudimas veikia skrandžio funkcijas

Emocinį spaudimą galima apibrėžti kaip ilgalaikį ar trumpalaikį stresą, nerimą, baimę ar psichologinę įtampą. Tokios būsenos veikia visą organizmą, įskaitant virškinimo sistemą. Išskiriami keli būdai, kaip emocinis spaudimas gali paveikti skrandžio veiklą:

• Skrandžio rūgštingumo pokyčiai. Stresas dažnai lemia padidintą skrandžio rūgšties sekreciją, kas gali sukelti diskomfortą ar net refliuksą.
• Judrumo sutrikimai. Psichologinis spaudimas gali paveikti skrandžio ir žarnyno judesius – dėl to kai kurie žmonės jaučia sunkumą, spazmus ar skausmą pilve.
• Skausmo jautrumas. Tyrimai rodo, kad esant emociniam stresui, padidėja skrandžio nervinių galūnėlių jautrumas, todėl net įprasti virškinimo procesai gali būti juntami kaip nemalonūs ar skausmingi.
• Apetito pokyčiai. Nerimas, baimė arba stresas lemia kontroliuojamus hormoninius pokyčius, kurie veikia alkio ar sotumo jausmus – žmogus gali visiškai prarasti apetitą arba, atvirkščiai, ieškoti paguodos maiste.

Emocinis spaudimas ir funkciniai virškinimo sutrikimai

Yra nemažai funkcinių virškinimo sutrikimų, kurie glaudžiai susiję su emocine būsena ar psichologiniu spaudimu. Tarp jų – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), funkcinė dispepsija ar net gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Moksliniai duomenys patvirtina, kad šias būkles dažnai paūmina ilgalaikis stresas ar stiprūs emociniai sukrėtimai.

Moksliniai įrodymai: kodėl skrandžiui „pakenkia“ stresas

Tyrimai rodo, kad psichologinis stresas keičia skrandžio hormonų pusiausvyrą, per ilgą laiką gali išbalansuoti mikrobiotą – t.y. natūralią žarnyne gyvenančių bakterijų pusiausvyrą. Tai daro įtaką tiek skrandžio sulčių išsiskyrimui, tiek virškinimo veiklai. Nuolatinis stresas organizme sukelia „kova ar bėk“ (fight-or-flight) reakciją – suaktyvinami streso hormonai (kortizolis, adrenalinas), kraujo tiekimas nukreipiamas į raumenis, o virškinimo funkcijos laikinai „slopinamos“.

Praktiškai tai reiškia: kuomet patiriame nuolatinę įtampą, mūsų skrandis blogiau virškina maistą, gali atsirasti pilvo pūtimas ar diskomfortas, padidėti rūgštingumas. Ilgainiui tokios sąlygos skatina uždegiminius procesus, sunkina tiek lėtines, tiek ūmines virškinimo ligas.

Patarimai, kaip sumažinti emocinio spaudimo įtaką skrandžiui

Nors streso išvengti ne visada įmanoma, yra būdų sumažinti jo poveikį virškinimo sistemai. Pasitelkus keletą paprastų rekomendacijų, galima padėti savo skrandžiui tinkamai funkcionuoti net ir sudėtingesniais gyvenimo periodais:

• Atsakingas emocijų valdymas. Reguliarūs atsipalaidavimo pratimai (kvėpavimo technikos, meditacija, jogos užsiėmimai) padeda mažinti streso lygį.
• Subalansuota mityba. Nuoseklus valgymo rėžimas ir kruopščiai pasirinktas maistas (venkite riebalų pertekliaus, labai aštraus ar perdirbto maisto) gali sumažinti skrandžio dirglumą.
• Pakankamas miegas. Miego trūkumas didina jautrumą stresui, todėl svarbu išsimiegoti bent 7–8 valandas per parą.
• Fizinis aktyvumas. Net lengva mankšta ar pasivaikščiojimas gali pagerinti nuotaiką ir palengvinti virškinimo darbą.
• Psichologinė pagalba. Jeigu jaučiate, kad emocinis spaudimas trukdo kasdieniam gyvenimui ar siejasi su skausmais, verta kreiptis į specialistą – psichologą ar gydytoją gastroenterologą.

Mitai apie emocinį spaudimą ir skrandžio problemas

Neretai vis dar pasitaiko nuomonė, kad „nervai – silpni“ arba „skausmas skrandyje – tik iš galvos“. Nors emocinė būsena tikrai turi įtakos fizinei savijautai, svarbu atskirti subjektyvius pojūčius nuo realios medicininės problemos. Skrandžio skausmas ar virškinimo sutrikimai nėra tik „emocijų vaisius“. Dažnai jie signalizuoja ir apie fiziologinius pokyčius, kuriuos sukelia stresas ar nerimas.

Mokslas patvirtino, kad tiek emocinė, tiek fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Tinkamas požiūris – ieškoti pagalbos, o ne nuvertinti savo patiriamus simptomus arba prisiimti „kaltę“ už diskomfortą skrandyje.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis skrandžio sutrikimų gali būti susiję su emociniu spaudimu, kartais nemalonūs pojūčiai ar skausmas signalizuoja apie rimtesnes ligas. Jeigu skrandžio skausmus lydi nuolatinis pykinimas, vėmimas, kraujo požymiai išmatose ar svorio netekimas – būtina kuo greičiau konsultuotis su specialistu. Savarankiškas gydymas stresą mažinančiomis priemonėmis negali pakeisti tikrosios diagnozės ar gydymo.

Išvados: kodėl verta rūpintis emocine ir fizine sveikata kartu

Emocinis spaudimas – neatsiejama kasdienybės dalis, tačiau jo poveikio skrandžio veiklai ignoruoti negalima. Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas ar nerimas gali sutrikdyti virškinimą, išprovokuoti skrandžio rūgštingumą ar padidinti jautrumą skausmui. Rūpinimasis emocine savijauta (streso valdymu, pakankamu miegu, subalansuota mityba) – svarbi prevencinė ir gydomoji priemonė norint išvengti skrandžio sunkumų. Jeigu pajutote, kad virškinimo problemos trukdo įprastam gyvenimui, visada verta kreiptis į sveikatos specialistą ir ieškoti holistinių sprendimų.