Kaip gydoma išsėtinė sklerozė

Susidūrus su išsėtine skleroze – liga, kurią dažnai lydi neapibrėžtumas ir daugybė įvairių simptomų – labai svarbu suprasti galimus gydymo būdus. Šiandien pacientams siūloma daugybė strategijų – nuo specialių vaistų iki infuzijų, reabilitacijos, gyvenimo būdo pokyčių ir netgi alternatyvių metodų. Nors išsėtinei sklerozei dar nerastas visiškas išgydymas, tinkamai parinktas gydymo ir pagalbos planas leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą.

Vaistų pasirinkimai

Pagrindiniai vaistai, skirti išsėtinei sklerozei gydyti, skirstomi į dvi grupes: ligos eigą modifikuojančios terapijos ir vaistai simptomams valdyti. Ligą modifikuojantys vaistai dažniausiai yra pirmo pasirinkimo priemonė – jie veikia imuninę sistemą, stabdo naujų pažeidimų formavimąsi, mažina atsinaujinimų skaičių ir apsaugo nuo sunkesnės negalios ateityje.

Tokie vaistai būna trijų formų – leidžiami į raumenis arba poodį, geriami ir į veną lašinami (infuzijos). Kai kurie iš jų taip pat vartojami gydant su išsėtine skleroze susijusius sindromus, progresuojančias ar aktyvias ligos formas.

Leidžiami vaistai: interferonai ir glatiramerio acetatas

Senesni, gerai ištirti preparatai, kaip beta-interferonai (pvz., interferono beta-1a ir beta-1b preparatai) padeda sumažinti autoimuninį uždegimą ir mažina naujų pažeidimų susidarymą smegenyse bei nugaros smegenyse. Jie dažniausiai toleruojami gerai – dažniausi nemalonūs pojūčiai susiję su injekcijos vietos paraudimu ir skausmu, retesniais atvejais gali pasireikšti gripui būdingi simptomai.

Kitas leidžiamas vaistas – glatiramerio acetatas (pvz., Copaxone arba Glatopa) – veikia imuninės sistemos nukreipimą, mažindamas atakas prieš nervinį dangalą. Injekcijos vietos reakcija pasireiškia dažnai, o retkarčiais pacientai jaučia padažnėjusį širdies plakimą ar nerimą, kurie paprastai greitai praeina.

Labai retais atvejais šie vaistai gali sukelti stiprią alerginę reakciją – pasireiškus odos bėrimui, veido patinimui, kvėpavimo ar rijimo sunkumams, būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Geriami vaistai: naujesnės galimybės

Šiuolaikinėje praktikoje vis daugiau dėmesio skiriama geriamiems vaistams – tai patogu ir dažnai lengviau pacientui. Tarp jų – fingolimodas, siponimodas, ozanimodas ir kiti. Jie veikia imuninę sistemą, blokuodami tam tikrų ląstelių patekimą į smegenis. Šie vaistai gali būti naudingi vaikams nuo 10 metų. Pradėjus gydymą, yra atliekami tam tikri tyrimai, kad būtų įvertinta širdies, kepenų ar imuninės sistemos veikla.

Be šių, yra ir tokių preparatų kaip dimetilfumaratas (Tecfidera), diroksimelfumaratas (Vumerity) ir monometilfumaratas (Bafiertam), kurių veikimas dar nėra iki galo aiškus, tačiau jie mažina uždegimą ir oksidacinį stresą nervų sistemoje. Gali atsirasti virškinimo sistemos simptomų ar odos paraudimas.

Kiti geriami vaistai, kaip teriflunomidas ar kladribinas, taip pat naudojami aktyvioms ar sunkesnėms ligos formoms. Kai kurie iš jų gali paveikti kepenis arba sumažinti imunitetą, todėl būtina atidžiai sekti kraujo tyrimus ir atsižvelgti į galimą riziką, pavyzdžiui, pastojimo atveju.

Infuziniai gydymo metodai

Sunkiems ar greitai progresuojantiems atvejams gali būti taikomos vaistų infuzijos – vaistas lašinamas tiesiai į veną gydymo įstaigoje. Šie gydymo metodai naudojami, kai kiti vaistai nėra veiksmingi arba liga labai aktyvi. Infuzijas reikia derinti su reguliariu medicininiu stebėjimu dėl galimų stipresnių nepageidaujamų reiškinių.

Pavyzdžiui, tokie vaistai kaip ocrelizumabas, natalizumabas, alemtuzumabas ir mitoksantronas yra svarbūs progresuojančioms ar sunkiai gydomoms formoms. Jiems taikomas atskiras vertinimas, o kartais gydymas galimas tik specialiuose centruose. Rekomenduojama griežtai laikytis gydytojo nurodymų ir reguliariai atlikti reikalingus tyrimus.

Simptomų valdymo priemonės

Išsėtinė sklerozė gali sukelti labai įvairių simptomų – nuo nuovargio, kuriam įveikti kartais skiriami specifiniai vaistai, iki nervų skausmo, raumenų spazmų, depresijos ar šlapinimosi sutrikimų. Atitinkamai, gydytojai parenka konkrečius vaistus pagal jūsų sutrikimus ir jų stiprumą.

• Nuovargiui sumažinti gali būti skiriamos medžiagos, stimuliuojančios nervų sistemą.
• Nervų kilmės skausmas paprastai gydomas vaistais nuo epilepsijos ar tam tikrais antidepresantais.
• Raumenų sustingimui ar spazmams gydyti vartojami raumenis atpalaiduojantys vaistai.

Simptomų valdymui taip pat gali būti pritaikytos ir kitų grupių vaistai – viskas priklauso nuo to, kokie sunkumai jums labiausiai trukdo.

Reabilitacija: judesio ir kasdienio gyvenimo pagalba

Fizinis ir profesinis (ergoterapinis) gydymas yra svarbi integruoto požiūrio dalis. Fizioterapeutas gali padėti parinkti saugų mankštos planą, stiprinti silpnesnius raumenis bei išmokti naujų būdų kasdienėms veikloms atlikti. Net ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas teigiamai veikia savijautą bei gyvenimo kokybę.

Gyvenimo būdo reikšmė

Nors specialūs vaistai – išsėtinės sklerozės gydymo pagrindas, gyvenimo būdo pokyčiai taip pat prisideda prie savijautos ir neretai padeda geriau valdyti simptomus. Svarbiausia bendradarbiauti su savo gydytoju – tiek renkantis mitybą, tiek planuojant kitus pokyčius.

Mityba ir papildai

Pasirinkti tinkamą mitybą gali užtrukti, nes universalaus sprendimo nėra. Tyrimų apie įvairių dietų poveikį nėra daug, todėl svarbu išbandyti ir stebėti, kas jums tinka.

• Paleo
• Viduržemio jūros
• Swank
• Ketogeninė
• Imituojanti badavimą

Vieni tyrimai byloja apie šių dietų naudą, kiti – kelia klausimų dėl jų efektyvumo. Dažniausiai rekomenduojama valgyti daug augalinių produktų, pilno grūdo maisto, liesą baltymą ir sveikus riebalus, riboti perdirbtus gaminius, cukrų ir druską.

Verta atkreipti dėmesį į vitaminą D ir probiotikus, nes moksliniai tyrimai rodo galimą jų naudą – tačiau prieš pradedant vartoti papildus, pasitarkite su specialistais.

Miego kokybė

Nemiga, miego sutrikimai ar nekokybiškas poilsis dažni sergant išsėtine skleroze. Dėl to svarbu ieškoti priežasčių ir, jei reikia, naudotis gydytojo pagalba. Padėti gali ir paprasti įpročiai: laikytis įprasto miego grafiko, rūpintis rama aplinka, vengti kofeino bei alkoholio kelias valandas prieš miegą. Miego dienoraštis padeda stebėti ryšius tarp įpročių ir savijautos.

Komplementari (alternatyvi) medicina

Kai kurie sergantys renkasi papildomus būdus savo savijautai gerinti, nors jie nepakeičia bazinio gydymo. Ypač populiarūs atsipalaidavimo ar įsisąmoninimo pratimai: progresyvus raumenų atpalaidavimas, joga, meditacija. Šie metodai dažnai padeda mažinti stresą, gerinti nuotaiką ir bendrą savijautą.

Eksperimentiniai gydymo metodai

Mokslas nuolat žengia į priekį, todėl kuriama vis naujų vaistų ir gydymo būdų. Vyksta tyrimai su monoclonaliniais antikūnais ir kitomis medžiagomis. Vienas iš eksperimentinių gydymo būdų – estriolio, moteriško hormono, vartojimas. Tyrimai rodo, kad jis gali sumažinti uždegimą ir net sumažinti paūmėjimų skaičių, tačiau šį metodą kol kas vertina tik klinikiniai tyrimai.

Kitas ateities gydymo kelias – kamieninių ląstelių terapija. Šis metodas leidžia tikėtis, kad imuninę sistemą bus galima „perkrauti“ ir sustabdyti myelino pažeidimą. Pirmosiose studijose matyti dalies pacientų pagerėjimas, tačiau tokios procedūros susijusios ir su rimtomis rizikomis – imuninės sistemos slopinimu, sunkiomis infekcijomis ar kitais šalutiniais poveikiais.

Galutiniai atsakymai apie ilgalaikį saugumą ir efektyvumą bus gauti tik atlikus didesnius, griežtai kontroliuojamus klinikinius tyrimus.