Kaip gydoma miastenija

Miastenija – tai lėtinė autoimuninė liga, dėl kurios sutrinka raumenų veikla. Svarbiausias gydymo tikslas – kontroliuoti ir sumažinti raumenų silpnumą, taip pat užkirsti kelią simptomų paūmėjimui. Gydymo planas priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių: naudojami vaistai, taikomos įvairios terapijos, chirurginės operacijos ar savipriežiūros būdai, padedantys lengviau kasdien gyventi su šia liga.

Vaistai ir terapija

Miastenijos gydymas paremtas keliomis veiksmų kryptimis. Dažniausiai skiriami vaistai mažina imuninės sistemos aktyvumą arba padeda ilgiau išlaikyti acetilcholiną – neuromediatorių, kuris leidžia perduoti impulsus iš nervų į raumenis. Sergant miastenija, imunitetas pažeidžia acetilcholino receptorius, todėl sutrinka raumenų veikla.

• Piridostigminas – tai dažniausiai vartojamas palaikomasis vaistas, kuris lėtina acetilcholino irimą, taip sustiprindamas raumenų darbą.
• Imuninę sistemą slopinantys vaistai – tokie kaip steroidai, azatioprinas, ciklosporinas, metotreksatas ir takrolimuzas, dažnai naudojami paūmėjus ligai arba kai reikia užkirsti kelią simptomams. Jie mažina bendrą imuninį atsaką, todėl gali būti veiksmingi ilgainiui kontroliuojant ligą.
• Komplemento inhibitoriai – tokie kaip eculizumabas ir zilucoplanas, skiriami tiems, kurių kraujyje aptinkama specifinių antikūnų. Šie vaistai blokuoja uždegimines grandis, kurios dalyvauja imuninėje atakoje prieš raumenų receptorius.
• Antikūnų gamybos stabdymas – naudojami ir kiti vaistai, kurie neleidžia organizmui gaminti ar palaikyti antikūnų, atsakingų už ligos vystymąsi. Kai kurie iš jų vartojami infuzijos būdu.
• Plazmaferezė – tai procedūra, kurios metu iškeliami imuniniai baltymai iš kraujo, sumažinant atakos stiprumą. Antikūnų pašalinimas kartais gali sumažinti raumenų silpnumą krizių metu.
• Intraveninis imunoglobulinas – lašinama sveikų antikūnų, kurie padeda reguliuoti imuninės sistemos veiklą.

Dalis gydymo būdų taikomi vienkartinai paūmėjimo metu, kiti skiriami nuolatos. Kai kurie vaistai vartojami per burną, kiti leidžiami injekcijomis į poodį arba infuzijomis į veną. Kadangi imuniteto slopinimas gali didinti jautrumą infekcijoms, svarbu stebėti savo sveikatą ir aptarti prevencines priemones su gydytoju.

Pagalba skubios pagalbos atvejais

Miastenijos krizės metu, kai stipriai silpnėja kvėpavimo ar rijimo raumenys, žmogui kyla pavojingų komplikacijų. Sutrikęs kvėpavimas gali sukelti pavojingą deguonies trūkumą, o spragsintis rijimas – užspringimą ar aspiracinę pneumoniją. Tokiose situacijose gali prireikti stebėti deguonies lygį ir taikyti specialų kvėpavimo palaikymą, kol būklė stabilizuojasi.

Chirurginiai sprendimai

Kartais miastenijos gydymui prireikia chirurgijos. Dažniausiai atliekama tymoidektomija – užkrūčio liaukos šalinimas. Ši liauka glaudžiai susijusi su imuninės sistemos veikla, o jos pašalinimas gali sumažinti ligą provokuojančio imuniteto ataką. Nors kai kuriems pacientams užtenka šios operacijos, kartais papildomai reikalingas vaistų vartojimas ir po jos.

Retais atvejais, kai miastenija sukelia stiprius kvėpavimo sutrikimus, gali tekti atlikti tracheostomiją – laikinai į kvėpavimo takus įvesti vamzdelį, palengvinantį kvėpavimą. Taip pat chirurginė pagalba gali būti naudinga, jei liga sukelia akies voko nusileidimą ir tai trukdo regėjimui. Kartais, kai nustatoma naviko tipo užkrūčio liaukos išvešėjimas, reikia specialaus šalinimo.

Kai kuriems ligoniams gali būti siūloma kamieninių ląstelių transplantacija, kurios metu sveikos imuninės ląstelės pakeičia ligos pažeistas. Tai gali leisti sumažinti vaistų poreikį ir padėti ilgiau išlaikyti stabilumą.

Savipriežiūra ir kasdienybė

Gyvenant su miastenija, svarbios tampa kasdienės gyvenimo smulkmenos. Kadangi aktyvumas gali sustiprinti nuovargį ir simptomus, būtina planuoti laiką poilsiui. Reguliari, bet lengva fizinė veikla padeda išsaugoti ištvermę, tačiau neverta persistengti. Vienas iš būdų išvengti užspringimo valgant – valgyti lėtai, mažomis porcijomis. Jei rija sudėtinga, naudingi specialūs pratimai ar kineziterapijos užsiėmimai.

Kai kuriais atvejais prireikia pagalbinių priemonių – lazdos, vaikštynės ar net neįgaliojo vežimėlio – ypač tose vietose, kur daug vaikščioti ar stovėti. Prisitaikius galima jaustis nepriklausomai ir saugiai net aktyviose situacijose.

Santrauka

Miastenija – lėtinė autoimuninė būklė, kuri gali ženkliai paveikti kasdienį aktyvumą. Gydymo galimybės apima vaistus, kurie slopina imuninį uždegimą ar skatina raumenų signalo stiprinimą, chirurgines intervencijas bei įvairius savipriežiūros būdus. Laiku pritaikytas gydymas padeda sumažinti simptomus, užkirsti kelią komplikacijoms ir užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą.