Kaip gydyti distoniją

Distonija – tai būklė, kai raumenys nevalingai susitraukia, dėl ko galūnės ar kiti kūno segmentai įgauna neįprastą, neretai skausmingą padėtį. Šie nevalingi judesiai gali paveikti bet kurią kūno dalį, sukelti tiek diskomfortą, tiek trikdyti kasdienę veiklą. Kartais distonija tampa ir psichologiniu iššūkiu – nepatogumas ar gėda dėl nevalingų judesių riboja socialinį gyvenimą. Laimei, egzistuoja įvairūs metodai, padedantys palengvinti šios būklės simptomus.

Fizinė ir ergoterapija

Vienas iš pirmųjų žingsnių, siekiant valdyti distoniją, yra specialistų – kineziterapeuto ar ergoterapeuto – pagalba. Nors ši pagalba tiesiogiai distonijos neišgydo, ji išmoko žmogų geriau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo iššūkių, optimizuoti judesius ir sumažinti įtampą. Kai kuriems sergantiesiems laikinai sumažinti simptomus padeda prisilietimas prie tam tikros kūno vietos – šis paslaptingas reiškinys vadinamas „geste antagoniste“ ir iki šiol domina medikus.

Vaistų pasirinkimai

Nors efektyvių vaistų nuo distonijos nėra daug, tam tikrose situacijose vaistų pagalba naudinga. Pavyzdžiui, įgimtos ar genetiškai paveldimos distonijos atvejais, ypač vaikams ir paaugliams, dažnai rekomenduojama išbandyti dopamino preparatus. Ūmių vaistų sukeltų distonijų atvejais gali būti naudojami kiti vaistai.

Anticholinerginiai vaistai, tokie kaip triheksifenidilis, yra vieni dažniausiai tiriamų distonijos gydyme. Jie ypač veiksmingi jaunesniems žmonėms. Suaugusieji dažniau patiria anticholinerginių vaistų nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, burnos džiūvimą, mieguistumą, atminties sutrikimus ar sumišimą.

Benzodiazepinai, tokie kaip klonazepamas, dažnai vartojami kartu su kitais vaistais. Raumenų relaksantai, pavyzdžiui, baklofenas, dažniau praverčia gydant kojų distoniją, ypač vaikams, nors bendram distonijos valdymui jų efektyvumas ribotas. Šių vaistų nepageidaujamas poveikis dažniausiai – mieguistumas arba sumažėjęs budrumas.

Kai kuriais atvejais naudojami dopamino mažinantys vaistai, pavyzdžiui, tetrabenazinas. Jie veikia priešingai nei dopamino preparatai, tačiau irgi gali būti naudingi. Tokių vaistų dozės didinamos labai atsargiai.

Injekcinis gydymas

Jeigu distonija pažeidžia tik vieną kūno dalį, dažnai skiriamos botulino toksino injekcijos. Kai kuriose distonijos formose, pavyzdžiui, kaklo (cervikalinė tortikolė) ar akių (blefarospazmas) raumenų distonijoje, toks gydymas laikomas pirmo pasirinkimo metodu. Dauguma pacientų, kenčiančių nuo kaklo distonijos, pastebi aiškų pagerėjimą.

Botulino toksino poveikis pasireiškia dėl acetilcholino – raumenų susitraukimą skatinančios medžiagos – išsiskyrimo blokavimo. Dėl to paveiktas raumuo nusilpsta ir sumažėja nevalingi judesiai. Injekcijų poveikis dažnai išlieka 3–4 mėnesius, todėl gydymą kartoti reikia reguliariai. Labai svarbu šias injekcijas atlikti tiksliai, kad efektas būtų optimalus, o šalutinis poveikis – minimalus.

Chirurginiai sprendimai

Kai kitos gydymo priemonės neefektyvios, o distonija stipriai trukdo kasdienei veiklai, svarstomi chirurginiai metodai. Anksčiau naudotos operacijos pasižymėjo dažna nervų ar tam tikros smegenų dalies pažeidimo rizika, kuri padėdavo sumažinti raumenų susitraukimų stiprumą. Šiuo metu pirmenybė teikiama šiuolaikiškesniems, grįžtamiems metodams, pavyzdžiui, giliųjų smegenų stimulacijai (DBS).

Giluminė smegenų stimuliacija dažniausiai taikoma tiems, kam būdinga pirminė generalizuota distonija, ir dažniau – jaunesniems žmonėms. Šis gydymas pasižymi nevienodu efektyvumu: rezultatų galima laukti kelis mėnesius, o pagerėjimas vidutiniškai siekia apie 50 proc. po metų. Geriausių rezultatų dažniausiai pasiekia vaikai arba tie, kurių distonija trunka trumpiau. Tuo tarpu antrinės distonijos ar tie atvejai, kai jau susiformavusios fiksuotos laikysenos, dažniausiai į giluminę stimuliaciją reaguoja silpniau.