Kaip ilgalaikė įtampa veikia jūsų laikyseną

Kasdienybėje patiriamas stresas tampa neatskiriama šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Tačiau ilgalaikė įtampa – tiek emocinė, tiek fizinė – daro įtaką ne tik mūsų nuotaikai ar savijautai, bet ir kūno laikysenai. Tinkama laikysena svarbi ne tik estetikai, bet ir bendrai sveikatai, todėl svarbu suprasti, kaip stresas gali paveikti mūsų kūną ilgalaikėje perspektyvoje, kokie požymiai išduoda laikysenos problemas ir ką galima padaryti, kad pagerintume situaciją.

Kas yra laikysena ir kodėl ji svarbi?

Laikysena – tai sąmoningas arba nesąmoningas kūno padėties išlaikymas stovint, sėdint ar judant. Tinkama laikysena padeda subalansuoti raumenų apkrovą, apsaugo sąnarius nuo per didelių apkrovų ir mažina traumų riziką. Nuolat prižiūrima laikysena svarbi ne tik estetikai, bet ir vidaus organų, kraujotakos, kvėpavimo veiklai – nes net ir nedideli nukrypimai nuo optimalaus kūno balanso per laiką sukelia lėtinį diskomfortą bei skausmą.

Streso ir įtampos įtaka kūno laikysenai

Raumenų įsitempimas kaip streso atsakas

Įtampa ir stresas sukelia natūralią fiziologinę organizmo reakciją – padidėja raumenų tonusas. Tai yra „kovos arba bėgimo“ reakcijos dalis, kai kūnas ruošiasi galimai grėsmei. Nors trumpalaikis raumenų suaktyvėjimas gali būti naudingas kritinėse situacijose, nuolat patiriant stresą šis tonusas išlieka ilgai, ypač pečių juostoje, kakle ir nugaroje.

Laikui bėgant, dėl lėtinio raumenų įsitempimo formuojasi sustingusi laikysena: pečiai linksta į priekį, galva išsikiša, nugara darosi labiau išlenkta. Tai lemia ne tik raumenų skausmus ar spazmus, bet ir struktūrinius pasikeitimus stubure.

Psichologinis stresas ir vidinis susitraukimas

Stresas paveikia ne tik raumenis, bet ir sukelia psichologinį „susitraukimą“. Jausdamiesi nesaugūs, liūdni ar įsitempę, daug žmonių nesąmoningai linksta žemyn, užsidaro, užleidžia nuolat „slegiančią“ pozą, tarsi fiziškai saugantis nuo aplinkos. Tai pasireiškia suapvalintais pečiais, priglausta galva, suspausta krūtine.

Ši chroniška laikysena per laiką trukdo pilnavertiškai kvėpuoti, blogina kraujotaką, didina nuovargį ir net sėdint dirbant kompiuteriu gali sukelti galvos skausmus.

Dažniausi požymiai, išduodantys prastėjančią laikyseną

• Pečių susikūprimas ir palinkimas į priekį
• Galvos išsikišimas arba nuleista galva
• Skausmas kaklo, tarpumenčio, apatinės nugaros srityse
• Kvėpavimo sunkumai (paviršutiniškas kvėpavimas, sunkiau įkvėpti pilnai)
• Nepaaiškinamas nuovargis ar sumažėjusi energija
• Skausmingi ar sustingę raumenys, ypač po ilgos dienos

Kaip ilgalaikė laikysenos praradimo būklė veikia sveikatą?

Kai laikysena pakinta dėl lėtinės įtampos, ilgainiui gali išsivystyti skaudžios pasekmės.

Stuburo problemos ir raumenų disbalansas

Neteisinga kūno padėtis ilgą laiką lemia stuburo kreivumą. Atsiranda stuburo disbalansas, o atskiri raumenys pertempiami ar nuolat įsitempę. Dėl to pasunkėja kraujotaka, didėja disko išvaržų rizika, dažnėja skausminiai sindromai juosmens ar kaklinėje stuburo dalyje.

Vidaus organų „suspaudimas“

Suapvalėjusi laikysena gali spausti krūtinės ertmę ir pilvo sritį. Dėl to sumažėja plaučių tūris, gali pablogėti virškinimas, širdies ir kraujagyslių veikla. Ilgainiui žmogus gali pradėti jausti nuolatinį nuovargį, sumažėjusį darbingumą.

Didesnė traumų ir galvos skausmų rizika

Prasta laikysena išbalansuoja kūno apkrovas, todėl didėja kritimų arba trauminių situacijų pavojus. Net ir nedidelė laikysenos klaida lemia galvos skausmus ar padidėjusį jautrumą įtampos galvos skausmui, ypač jei dažnai dirbate prie kompiuterio arba nuolat sėdite.

Mitai apie laikyseną ir stresą

• Mitai: Kai kurie žmonės mano, kad laikyseną lemia tik įgimta stuburo struktūra ar vaikystės įpročiai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad didelę įtaką daro ir suaugusiųjų gyvenimo būdas, emocinis fonas bei kasdienio streso lygis.
• Mitai: Nebūtina daug sportuoti. Tiesa, fizinis aktyvumas padeda, bet vien tik tempimo ar stiprinimo pratimai nepadės, jei kasdienos stresas ir įtampa nėra mažinami kompleksiškai.
• Mitai: Vien tik sėdėjimas sugadina laikyseną. Sėdėjimo stilius svarbus, bet net stovint ar vaikštant įtempta laikysena gali pamažu ardyti stuburo sveikatą.

Rekomendacijos: kaip mažinti streso įtaką laikysenai

Aktyvus judėjimas ir tempimo pratimai

Kasdien skirkite laiko lengviems fiziniams pratimams, ypač tempimo ir stiprinimo. Tempimas (ypač pečių, kaklo, nugaros) sumažina įtampą, padeda išvengti raumenų sukietėjimo. Rekomenduojama atlikti trumpas mankštas kas 1-2 valandas darbo metu.

Mindfulness ir kvėpavimo praktikos

Įtraukus sąmoningo dėmesio (mindfulness) treniruotes į kasdienę rutiną, galima sumažinti įtampos lygį ir išmokti greičiau atsipalaiduoti. Gilių kvėpavimo pratimų metu automatiškai atsipalaiduoja raumenys, normalizuojasi laikysena.

Ergonomiška darbo vieta

Stenkitės, kad darbo vieta būtų pritaikyta jūsų ūgiui – kompiuterio ekranas akių lygyje, tiesi nugara, pėdos remiasi į žemę. Dažna kaita tarp stovėjimo ir sėdėjimo sumažina kūno apkrovą vienai sričiai.

Reguliarus poilsis

Pertraukos nuo įtampos ir trumpi pasivaikščiojimai padeda nuleisti streso hormonų lygį ir sumažinti raumenų įtempimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei skausmas ar diskomfortas tęsiasi ilgiau nei keletą savaičių ar pradeda riboti kasdienę veiklą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kineziterapeutą ar ergoterapeutą. Specialistai gali padėti įvertinti kūno laikyseną ir parinkti individualų korekcijos planą.

Išvada

Ilgalaikė įtampa ir stresas – nematomas, bet galingas veiksnys, galintis daryti tiesioginę įtaką kūno laikysenai. Prasta laikysena ne tik keičia išvaizdą, bet ir ilgainiui sukelia sveikatos problemų. Geriausia prevencija – sąmoningas įtampos valdymas, reguliarus judėjimas, taisyklinga darbo vieta ir, prireikus, profesionali pagalba. Rūpinantis savo psichologine būkle, investuojama ir į bendrą kūno sveikatą bei ilgaamžiškumą.