Kaip ilgalaikis liūdesys gali sukelti gerklės skausmą

Ilgalaikis liūdesys – dažnai laikomas tik emocine būsena, tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad jis gali turėti ir fizinių pasekmių. Viena iš jų – gerklės skausmas, kuris neretai nustebina žmones, nejaučiančius akivaizdžių infekcijos požymių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocinis liūdesys gali paveikti kūną, kodėl toks ryšys egzistuoja, ir kokių veiksmų galima imtis norint apsaugoti tiek savo emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Kaip emocijos veikia kūną

Moksliniai tyrimai vis labiau pagrindžia nuostatą, kad emocinė savijauta glaudžiai susijusi su fizine sveikata. Kai patiriame ilgalaikį liūdesį ar stresą, organizmas per neurocheminius procesus siunčia signalus, kurie keičia hormonų pusiausvyrą, imuninės sistemos veiklą ir įvairių organų funkcijas. Svarbu suprasti, kad tai nėra vien „įsivaizduojamas“ ar subjektyvus pojūtis – daugelis fiziologinių pokyčių, vykstančių kūne dėl emocinės būsenos, yra matuojami objektyviai.

Streso ir liūdesio poveikis imuninei sistemai

Ilgalaikis liūdesys neretai susijęs su padidėjusiu streso hormono – kortizolio – kiekiu. Nors trumpalaikis kortizolio padidėjimas gali būti naudingas, nuolat aukštas lygis silpnina imunines reakcijas. Tai reiškia, kad kūnas tampa imlesnis įvairiems patogenams, kurie gali sukelti ne tik gerklės, bet ir kitokio pobūdžio uždegimus.

Sąveika tarp psichikos ir gerklės organų

Gerklė – viena iš vietų, kur emocijos dažnai pasireiškia fiziškai. Medicinoje net naudojamas terminas „globus pharyngeus“ – jausmas, kai gerklėje tarsi užstrigęs gumulas, dažnai atsirandantis dėl streso ar emocinio krūvio. Taip pat liūdesys gali sukelti lėtinį gerklės spaudimą ar sausumą, o ilgainiui ir skausmą.

Kodėl liūdesys gali sukelti gerklės skausmą?

Tiesioginio priežastinio ryšio tarp liūdesio ir gerklės uždegimo nustatyti sunku, tačiau aiškūs mechanizmai leidžia suprasti, kaip liūdesys gali netiesiogiai prisidėti prie gerklės skausmo vystymosi.

Raumenų įtempimas ir gerklės skausmas

Ilgalaikės neigiamos emocijos dažnai sukelia raumenų įtampą. Viena iš dažniausiai įsitempiančių raumenų grupių yra kaklo ir gerklės raumenys. Įtampa šioje srityje gali sukelti nuolatinį diskomfortą ar net skausmą, ypač žmonėms, linkusiems į nerimą ar depresiją.

Miego kokybės sutrikimai

Liūdesys dažnai trikdo miegą. Prastas miegas silpnina imuninę sistemą ir prastina gleivinės atsinaujinimą, o tai didina uždegimo ir infekcijos riziką. Tokiu būdu net neturint akivaizdžių infekcijos požymių, žmogus gali jausti ir gerklės skausmą.

Burna ir ryklė – jautrus barometras

Vienas pirmųjų kūno požymių, pasireiškiantis ilgalaikio liūdesio metu, dažnai būna burnos ir gerklės jautrumas. Dėl sumažėjusios seilių gamybos, kurią lemia stiprus stresas ir liūdesys, burnos sausumas dar labiau pažeidžia gleivinę ir padidina skausmo ar perštėjimo pojūtį gerklėje.

Psichosomatiniai simptomai: mitai ir realybė

Vis dar vyrauja mitas, kad psichosomatiniai simptomai – tik įsivaizduojami ar „ne tikri“ skausmai. Visgi, šiuolaikinė medicina aiškiai įrodo, kad psichoemocinės būsenos turi realų, fiziologinį pagrindą. Kaip ir pagreitėjęs pulsas esant baimei, taip ir gerklės skausmas gali būti ilgalaikio liūdesio pasekmė.

• Psichosomatinis skausmas – realus ir fiziologinis. Jis kyla dėl pokyčių nervų sistemoje, hormonų veikloje, raumenų įtampoje arba imunitete.
• Įprasta painiava – dažnai žmonės galvoja, kad jei nėra akivaizdaus uždegimo (pvz., apsunkusio kvėpavimo ar temperatūros), tai skausmas „išgalvotas“. Iš tikrųjų, slopinama emocinė būsena gali tiesiogiai sukelti fizinius pojūčius.

Kada reikėtų sunerimti?

Nors dažniausiai psichoemocinės kilmės gerklės skausmai nėra pavojingi, svarbu atskirti juos nuo infekcinių ar kitų rimtų ligų požymių. Kreipkitės į gydytoją, jei gerklės skausmas:

• Trunka ilgiau nei 7 dienas;
• Lydi aukšta temperatūra, pūlingos apnašos, stiprus negalavimas;
• Atsiranda kvėpavimo sutrikimai ar sunkumas nuryti;
• Praplinta į kitus organus ar lydi patinusios limfmazgiai.

Praktiniai patarimai: kaip padėti sau?

Palaikyti gerą emocinę savijautą verta ne tik dėl psichologinės, bet ir fizinės sveikatos. Štai keletas būdų, kaip sumažinti gerklės skausmo riziką, jei patiriate ilgalaikį liūdesį:

• Emocijų išraiška. Nebijokite kalbėti apie savo jausmus su artimaisiais, draugais ar specialistais (psichologu, psichoterapeutu).
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Net lengva mankšta mažina raumenų įtampą, gerina nuotaiką ir stiprina imunitetą.
• Pakankamai miego. Laikydamiesi pastovaus miego režimo, sumažinsite kūno jautrumą uždegimui ir leisite organizmui atsigauti.
• Seilių gamybos skatinimas. Vartokite daugiau vandens, venkite stipriai saldžių ar rūgščių gėrimų, kad nepažeistumėte gleivinės.
• Streso mažinimo technikos. Meditacija, gilus kvėpavimas ar progresyvus raumenų atpalaidavimas – įrodyti būdai sumažinti emocinę ir fizinę įtampą.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei jaučiate, kad liūdesys tęsiasi kelias savaites, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ar sukelia nuolatinius fizinius simptomus (įskaitant nuolatinį gerklės skausmą), rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Gali būti naudinga ir išsitirti pas šeimos gydytoją – patikrinti, ar nėra gretutinių ligų.

Išvada: rūpinkitės ir emocine, ir fizine sveikata

Ilgalaikio liūdesio įtaka gerklės ir viso kūno sveikatai – daugiau nei tik mitas. Emocijos nuolat veikia mūsų kūną, o ignoruodami psichologinį diskomfortą, rizikuojame susidurti su įvairiais fiziniais negalavimais, tarp jų – ir gerklės skausmu. Rūpinkimės savo vidine būsena taip pat atsakingai, kaip rūpinamės fizine sveikata, ir atminkime: kiekvieną skausmą verta priimti rimtai, ieškoti priežasčių bei tinkamų pagalbos būdų.