Kaip jūsų balsas keičiasi ilgai kalbant telefonu

Galbūt esate pastebėję, kad po ilgo pokalbio telefonu jūsų balsas pasikeičia – jis gali tapti dusesnis, silpnesnis arba net prarasti skambesį. Tai įprastas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis, tačiau retai susimąstoma, kodėl taip nutinka ir kaip tai paveikia mūsų balso sveikatą. Aptarkime, kaip ilgas bendravimas telefonu gali pakeisti jūsų balso tembrą ir stiprumą, kas vyksta fiziologiškai, bei ką galite padaryti norėdami apsaugoti savo balsą.

Kas nutinka balsui ilgo pokalbio metu?

Balsas yra itin jautri organizmo funkcija, priklausanti nuo daugumos veiksnių – nuo kvėpavimo ir balso stygų būklės iki emocinės būklės bei aplinkos sąlygų. Pokalbiai telefonu daro specifinį spaudimą balsui dėl nuolatinio kalbėjimo toje pačioje padėtyje ir balso modulacijos pritaikymo prie telefono signalo kokybės.

Fiziologinės priežastys

• Balso stygų pervargimas. Kai ilgai kalbame nepertraukiamai, balso stygos vibruoja tūkstančius kartų per minutę. Dėl nuolatinio judėjimo jos gali pervargti, sudirgti, išsipūsti, o tai lemia balsui būdingus pakitimus – užkimimą, duslumą ar net laikiną balso praradimą.
• Sumažėjusi drėgmė. Ilgas kalbėjimas dažnai būna susijęs su sumažėjusiu seilių išsiskyrimu ir burnos, gerklės gleivinės perdžiūvimu. Tai tampa viena dažniausių dūstančio ir sausėjančio balso priežasčių telefono pokalbiuose.
• Blogos kvėpavimo technikos. Kalbėdami telefonu dažnai kvėpuojame negiliai, sulaikome kvėpavimą ar “kalbame iš gerklės”, užuot naudoję pilvo raumenis. Tokiu atveju balso stygos patiria didesnį mechaninį krūvį, greičiau pavargsta ir linkusios užkimti.

Telefoninio pokalbio ypatumai

Telefono pokalbyje dažnai tenka šnekėti pakeltu balsu, ypač jei signalas silpnas arba esate triukšmingoje aplinkoje. Be to, norėdami būti aiškiai išgirsti, žmonės paprastai stengiasi artikuliuoti labiau, o tai padidina raumenų ir balso stygų įtampą. Ilgainiui tai gali iššaukti balso nuovargį.

Balso pokyčiai po ilgo kalbėjimo

Balso pakitimai po ilgo kalbėjimo telefonu gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasireiškia šie simptomai:

• Užkimimas ar balso duslumas;
• Balso silpnumas, kai sunku išgauti norimą garsumą;
• Balso nuovargio jausmas;
• Gerklės sausumas, perštėjimas ar net skausmas;
• Balso tembro pakitimai, padarę balsą žemesniu ar šiurkštesniu.

Šie simptomai dažniausiai yra laikini ir praeina pailsėjus. Tačiau, jei balso pokyčiai kartojasi nuolat ir trunka ilgiau nei savaitę, verta kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ženklas apie rimtesnes balso stygų problemas ar uždegimą.

Ką sako mokslas apie balso keitimosi priežastis?

Aktualiais moksliniais tyrimais įrodyta, jog ilgalaikis balso naudojimas be tinkamos technikos padidina balso stygų mikrotraumų riziką. Gydytojai logopedai išskiria dvi pagrindines priežastis:

• Balso stygų dehidratacija. Balso stygoms reikalingas pakankamas gleivinės sudrėkinimas. Ilgas kalbėjimas didina skysčių praradimą tiek per iškvepiamą orą, tiek per sumažėjusį seilėtekį, todėl rekomenduojama gerti daugiau vandens.
• Balso stygų pertempimas. Telefonu dažnai kalbame ne fiziologiškai palankiausia poza – sėdime palinkę, spaudžiame ragelį prie ausies, kalbame susigūžę. Toks sėdėjimas skatina neteisingą balso aparato raumenų darbą.

Be to, vyrauja mitas, kad jei balsas “drasko” ar pavargsta, reikia imti kalbėti tyliau. Iš tiesų šnabždėjimas, ypač ilgai kalbant telefonu ar prastai sklindant garsui, tą pačią balso stygų apkrovą net padidina.

Kaip apsaugoti savo balsą?

Laikantis kelių paprastų, moksliškai pagrįstų rekomendacijų, galima sumažinti balso nuovargio riziką:

• Stenkitės pokalbio metu sėdėti tiesiai, atremkite nugarą, laikykite telefoną netiesiogiai prie veido – be peties spaudimo.
• Kalbėkite iš pilvo – bandykite įtraukti diafragminį kvėpavimą, o ne kvėpuoti tik paviršutiniškai.
• Reguliariai darykite trumpas tylos ar gilaus įkvėpimo-pertraukėles, jei pokalbis trunka ilgiau kaip 20–30 minučių.
• Venkite šnabždėti – kalbėkite normaliu balsu, net jei balsas pavargo.
• Gerkite pakankamai skysčių – vanduo padeda išlaikyti balso stygas drėgnas ir elastingas.
• Nesistenkite kalbėti garsiau nei reikia, net jei signalas blogas – geriau paprašykite pašnekovo priderinti garsumą ar pasikeiskite vietą.
• Jei darbas susijęs su nuolatiniais pokalbiais telefonu (pvz., skambučių centre), svarstykite mikrofonų su ausinėmis naudojimą – jie leidžia palaikyti sveikesnę laikyseną ir sumažina balso įtampą.

Kada būtina pasitarti su gydytoju?

Jei po ilgo pokalbio telefonu jaučiate stiprų užkimimą, balso praradimą, tempimą ar skausmą, kuris trunka ilgiau nei 5–7 dienas arba kartojasi reguliariai, būtina kreiptis į gydytoją otolaringologą arba logopedą. Ilgalaikis balso pervargimas gali tapti rimtesnių balso stygų problemų – mazgelių, polipų ar lėtinio uždegimo – priežastimi.

Išvados

Ilgas kalbėjimas telefonu – tai iššūkis jūsų balso stygoms. Nors trumpalaikis užkimimas ar balso nuovargis dažniausiai yra nekenksmingas ir greitai praeinantis, nuolatinis netinkamas balso naudojimas gali sukelti ilgalaikių problemų. Pasirūpinkite tinkama laikysena, drėgme ir balso higiena, įtraukite pertraukėles, o pastebėję rimtesnius simptomus – pasikonsultuokite su specialistais. Jūsų balsas – vertingas įrankis, todėl saugokite jį kasdien.