Kaip jūsų balsas tampa tylesnis dėl pasąmoninės baimės

Ar kada pastebėjote, kad stresinėse ar nepažįstamose situacijose jūsų balsas tampa tylesnis, kartais – vos girdimas? Kai kuriems žmonėms balsas dingsta lyg per naktį, kitiems jis tiesiog pavargsta ir nusilpsta tam tikrose akimirkose. Tai – dažnas, bet painus reiškinys, kuris dažniausiai susijęs ne su balso stygų sveikata, o su pasąmoniniu nerimu ar baime. Suprasti ir įveikti šią problemą padeda žinios apie balso, emocijų ir psichikos ryšį.

Kaip baimė ir nerimas veikia mūsų balsą

Balsas yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir mūsų vidinės būsenos atspindys. Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad emocinė įtampa bei stresas tiesiogiai veikia balso tembrą, garsumą ir kokybę. Fiziologiškai balsą kuria balso stygų vibracija, kurią kontroliuoja nervų sistema. Kai jaučiame stresą ar baimę, mūsų kūnas reaguoja aktyvindamas vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją. Ši reakcija apima itin plačius pokyčius – kvėpavimas tampa negilus, raumenys įsitempia, o tarp jų ir raumenys, atsakingi už balso stygų judėjimą.

Pasąmoninė baimė dažnai pasireiškia, kai atsiduriame situacijoje, kuri sukelia diskomfortą: vieša kalba, konfliktai, pažintys, netikėtos užduotys darbe ar paskaitose. Tuomet kūnas nevalingai „prislopina“ balsą tarsi ieškodamas būdo apsisaugoti nuo galimo neigiamo aplinkinių įvertinimo.

Kokie pasąmoniniai signalai išjungia balsą?

Sunki patirtis ir baimė suklysti

Dažnai pasąmoninis balso slopinimas kyla ne iš dabarties, o iš praeities – gal būt praėjusioje viešos kalbos situacijoje žmogus buvo išjuoktas ar sukritikuotas, gal vaikystėje neretai buvo drausminamas už kalbėjimą. Tokios patirtys įrašomos į atmintį, o vėliau pasąmonė kaip „apsauginis mechanizmas“ ima skatinti kalbėti tyliau arba net priverčia žmogų tylėti.

Baimė būti nesuprastam ar atmestam

Tyrimai rodo, kad socialiniai žmonių poreikiai – būti priimtai bendruomenėje – tiesiogiai susiję su mūsų kalbos maniera. Kai kyla rizika būti atmestam ar sukritikuotam, mūsų centrinė nervų sistema „perjungia“ mus į taupesnį kalbėjimą, tarsi norėdama „sumažinti matomumą“ ir apsisaugoti nuo neigiamos reakcijos. Tokį elgesį skatina ir išmoktas savikritikos balsas.

Ką apie balso tylumą sako mokslas?

Balso pokyčius psichologai priskiria prie „fonacijos sutrikimų“ (disfonijos), kuriuos dažnai nulemia psichologiniai veiksniai, o ne fiziologinės balso stygų patologijos. Psichogeninės disfonijos atvejai, pasak tyrimų, dažnesni žmonėms, kurie susiduria su dideliu emociniu stresu ar nuolatiniu nerimu. Tokiais atvejais balso stygos sveikos, tačiau nervų impulsai trukdo joms laisvai judėti.

Yra išskiriamos kelios bendros fazės, kai balso garsumas mažėja dėl pasąmoninių veiksnių:

• Stiprus jaudulys ar nerimas („šalčio pojūtis“ balse)
• Stresinės situacijos – pokalbis su autoritetu, vieša kalba
• Netikėtas dėmesio centras – staiga pakvietus atsakyti ar pristatyti
• Nuolatinė savikritika, lyginimas su kitais

Kokie požymiai išduoda, kad dėl balso tylumo kaltas ne fiziologinis, o emocinis veiksnys?

• Balsas tampa tylus ar silpnas tik tam tikrose situacijose, bet grįžta įprastas kasdienybėje ar tarp artimųjų
• Balsas ima drebėti, trūkčioti stiklinėje, nešvarioje aplinkoje, tačiau būnant vienam ar su draugais jis grįžta į normą
• Jaučiami kitokie nerimo požymiai: raudimuojantis veidas, prakaitavimas, pagreitėjęs širdies plakimas
• Fiziologinių balso stygų sutrikimų (užkimimo, nuolatinio balso praradimo) nėra
• Po streso balsas visiškai arba iš dalies atsistato

Kaip įveikti pasąmoninį balso slopinimą?

1. Atpažinti ir priimti emocijas

Svarbiausias žingsnis – suprasti, kad tylus balsas dažnai kyla iš nesuvokto nerimo ar nepastebėtos baimės. Atvirai įvardinti savo jausmus padeda juos suvaldyti ir susitvarkyti su jų poveikiu kūnui.

2. Praktikuoti sąmoningą kvėpavimą ir balso pratimus

Reguliarūs gilūs kvėpavimo pratimai padeda atpalaiduoti kaklo, gerklės ir pečių juostos raumenis – taip balso stygos gauna daugiau „laisvės“ judėti. Balso tempimo pratimai, lengvas dainavimas ar tylaus skaitymo garsiai treniruotės stiprina balso pasitikėjimą.

3. Lėtai didinti streso lygį saugioje aplinkoje

Pagal kognityvinės elgesio terapijos principus, baimę geriausia įveikti mažais žingsneliais. Praktikuokite kalbėjimą garsiau su artimais žmonėmis, palaipsniui pereikite prie viešesnių ar si kiek nepažįstamų auditorijų. Kuo daugiau pozityvios patirties, tuo mažesnė tikimybė, kad pasąmonė reaguos panikos signalais.

4. Mitai apie balsą: ar tikrai negalima kontroliuoti?

Yra paplitęs mitas, kad balsas – nekontroliuojama mūsų kūno dalis ar visiškai pavaldus tik fiziologijai. Tyrimai įrodo priešingai: perkvėpavimo, laikysenos, balso tempimo pratimai ir netgi vizualizacija ar psichologinė pagalba reikšmingai padeda įveikti balso sumažėjimą dėl psichologinių priežasčių.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Jei balsas ilgą laiką išlieka per silpnas, prarandate gebėjimą garsiai kalbėti net namuose, balsu nuolat lydi užkimimas arba kartu pastebite nuolatinį nerimą bei kitus emocinius sunkumus – nedelskite pasitarti su gydytoju otorinolaringologu ar psichologu. Kartais už nežymaus balso tylumo gali slėptis ir organiniai sutrikimai, įskaitant balso stygų uždegimą ar mazgelius.

Išvada

Balso tylumas, kylantis dėl pasąmoninės baimės ar nerimo, – dažna, tačiau išsprendžiama problema. Supratimas apie balso ir emocijų ryšį leidžia pastebėti ir įveikti šį pasąmoninį mechanizmą. Reguliarūs pratimai, sąmoningas kvėpavimas, atvirumas sau ir pagalba iš aplinkos – pagrindiniai žingsniai, padedantys susigrąžinti pasitikėjimą ir stiprų balsą kasdienybėje. Kiekvieno balsas vertas būti išgirstas!