Kaip jūsų emocinė būsena veikia šlapimo kiekį?

Ar kada pastebėjote, kad jausdami stiprų stresą, nerimą ar net euforiją, einate į tualetą dažniau nei įprastai? Emocinė būsena – stresas, džiaugsmas, pyktis ar liūdesys – gali dar labiau paveikti ne tik mūsų nuotaiką, bet ir fiziologinius procesus. Šiuolaikiniai medicinos tyrimai atskleidžia sudėtingus mechanizmus, kaip jausmai bei išgyvenimai daro įtaką šlapimo kiekiui, dažniui ir net jutiminiams pojūčiams. Šiame straipsnyje paprastai ir aiškiai paaiškinsime, kaip emocinė sveikata susijusi su šlapimo pūsle bei kokių natūralių sprendimų galime imtis, kad rūpintumėmės ir savo emocijomis, ir šlapimo pūslės sveikata.

Emocinė būsena ir šlapimo pūslės funkcija: Kaip susiję?

Mūsų kūnas – neatsiejamas vieningas mechanizmas, kuriame skirtingos sistemos nuolat sąveikauja. Emocijos gali stipriai paveikti vegetacinę (autonominę) nervų sistemą, o ši – šlapimo pūslės veiklą. Anatominiu ir fiziologiniu požiūriu, šlapimo gamybą ir pašalinimą kontroliuoja būtent autonominė nervų sistema. Kai patiriame stresą ar nerimą, aktyvuojamas simpatinės nervų sistemos skyrius, kuris lemia vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) reakciją.

Stresas ir šlapinimosi pobūdis

Esant stresui, mūsų organizmas ruošiasi greitai reaguoti: pagreitėja pulsas, kvėpavimas, o šlapimo pūslė ima veikti kitaip. Dalis žmonių patiria poreikį dažniau šlapintis, kitiems – atsiranda sunkumų šlapinantis dėl raumenų įtampos. Moksliniai tyrimai rodo, kad stresas ar stiprus emocinis susijaudinimas gali skatinti vadinamąją dažnoko šlapinimosi (angl. frequent urination) reakciją, ypač jeigu žmogus yra linkęs į nerimą.

Kaip emociniai veiksniai veikia šlapimo kiekybę?

Emocinė įtampa daro įtaką ne tik dažniui, bet ir pačiam šlapimo kiekiui. Dėl streso arba baimės, organizme išskiriamas streso hormonas kortizolis bei adrenalinas. Jie veikia inkstų funkciją, gali pagreitinti filtraciją arba laikinai sumažinti gebėjimą kaupti šlapimą pūslėje. Dėl to gali pasireikšti:

• Dažnesnis poreikis šlapintis (ypač esant nerimui ar stresui);
• Mažesnis arba, atvirkščiai, gausesnis šlapimo kiekis, priklausomai nuo individualios organizmo reakcijos;
• Pojūtis, kad šlapimo pūslė pilna net ir tuomet, kai šlapime – mažai skysčio („klaidingas signalas“);
• Laikina šlapimo susilaikymo problema dėl įsitempusių raumenų ar staigių emocinių reakcijų.

Kodėl šlapimo pūslė reaguoja į emocijas?

Šlapimo pūslės ir emocijų ryšys aiškinamas per vadinamąjį „smegenų-pūslės ašį“ (angl. brain-bladder axis). Mūsų centrinė nervų sistema ir šlapimo pūslė susijungia per sudėtingą nervinių impulsų tinklą, kuris reaguoja į emocinius ir fizinius stimulą. Pavyzdžiui, pajutus stresą ar baimę, signalai iš smegenų pasiekia pūslės raumenis, kurie gali arba įsitempti, arba atpalaiduoti – priklausomai nuo situacijos bei emocinio atsako.

Psichosomatinės reakcijos: ar dažnas šlapinimasis – tik galvoje?

Tai nėra vien vaizduotės vaisius. Psichosomatinės reakcijos – kai psichologiniai faktoriai virsta kūno pojūčiais – dažnai pasireiškia per šlapimo bei virškinimo sistemą. Kai kuriems žmonėms stresinės situacijos sukelia dažną norą šlapintis ar net šlapimo nelaikymą, o kitiems priešingai – apsunkina šlapinimąsi. Tai mediciniškai pripažintas reiškinys, vadinamas „emociniu šlapinimosi sutrikimu“.

Mitai ir realybė: Ką svarbu žinoti?

Internetu sklando įvairių mitų apie emocijų įtaką šlapinimuisi. Aptarkime keletą dažniausių klaidų siejant emocijas ir šlapimo kiekį.

• Mitas: „Dažnas šlapinimasis dėl nervų – tik psichologinis ir neturi įtakos sveikatai.“
  Faktas: Nors daugeliu atvejų fiziologinių pakitimų nerandama, per dažnas ar staiga pasikeitęs šlapinimosi įprotis visada reikalauja dėmesio – jis gali būti ir kitų sveikatos problemų ženklas.
• Mitas: „Jei emocijos veikia šlapinimąsi, tai tik laikina ir nereikia į tai kreipti dėmesio.“
  Faktas: Nuolatinis stresas arba nerimas ilgainiui gali peraugti į lėtinius šlapimo pūslės funkcijos sutrikimus. Reikėtų stebėti emocinę būseną ir, jei reikia, konsultuotis su gydytoju.
• Mitas: „Užplūdus stiprioms emocijoms sumažėja šlapimo kiekį.“
  Faktas: Reakcijos gali būti labai įvairios: kai kurie žmonės šlapinasi dažniau, bet mažais kiekiais, kiti – rečiau, bet gausiau. Nėra vieno „standartinio“ atsako.

Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Jeigu pastebėjote, kad šlapimo dažnis ar kiekis nuolat keičiasi priklausomai nuo emocinės būsenos, tačiau kartais pasitaiko deginimo, kraujo pėdsakų šlapime ar naktinio šlapinimosi, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju ar urologu. Panašūs simptomai gali būti susiję su inkstų, šlapimo takų ar endokrininės sistemos ligomis, todėl tik profesionalus įvertinimas padės nustatyti tikslią priežastį.

Kaip prižiūrėti šlapimo pūslės sveikatą esant emociniam stresui?

Galima išskirti keletą efektyvių būdų, padedančių mažinti neigiamą emocijų įtaką šlapimo sistemai:

• Streso valdymas. Praktikuokite jogą, meditaciją, kvėpavimo pratimus ar sąmoningumo (angl. mindfulness) technikas – moksliniai tyrimai rodo, kad šios priemonės padeda sumažinti streso lygį ir subalansuoti autonominę nervų sistemą.
• Reguliarus skysčių vartojimas. Nepamirškite gerti pakankamai vandens per dieną, nes per mažas skysčių kiekis gali dirginti pūslę – nors dažnas šlapinimasis kelia diskomfortą, nereikėtų riboti vandens, nebent gydytojas rekomendavo kitaip.
• Sveika mityba. Venkite per daug kofeino, aštrių patiekalų ar gazuotų gėrimų – jie gali papildomai dirginti šlapimo pūslę.
• Fizinė veikla. Judėjimas, netgi paprasti pasivaikščiojimai, padeda mažinti įtampą ir teigiamai veikia nervų sistemą.
• Reguliarus šlapinimosi grafikas. Stenkitės lankytis tualete reguliariais intervalais, neleiskite pūslės per ilgai užlaikyti pilnos – taip užtikrinsite normalų jos darbą.

Išvada

Emocinė būsena ir šlapimo kiekis – tarpusavyje glaudžiai susiję. Stresas, nerimas ar net stiprus džiaugsmas gali paveikti tiek šlapinimosi dažnį, tiek šlapimo kiekį. Tai natūrali kūno reakcija į emocinius dirgiklius, tačiau pasikartojantys ar neįprasti pokyčiai visada reikalauja dėmesio. Rūpindamiesi savo emocine sveikata bei pasirinkdami sveiką gyvenimo būdą, pagerinsite ne tik savijautą, bet ir šlapimo pūslės veiklą. Jei kyla abejonių ar pastebite nerimo keliančius simptomus, nedelskite pasitarti su gydytoju – sveikata visuomet turėtų būti prioritetas.