Kaip jūsų galvos skausmai susiję su stresu

Galvos skausmai yra viena dažniausių sveikatos problemų, nuo kurios kenčia tiek suaugusieji, tiek vaikai. Dažnai žmonės nuvertina šį sutrikimą, kaltina per ilgą darbą prie kompiuterio, miego trūkumą ar netinkamą laikyseną. Tačiau daugelis nežino, kad galvos skausmai glaudžiai susiję ir su kasdien patiriamu stresu bei psichologine įtampa. Suprasti šį ryšį svarbu ne tik norint palengvinti nemalonius pojūčius, bet ir siekiant pasirūpinti bendra organizmo sveikata.

Kas yra galvos skausmas?

Galvos skausmas – tai skausmas ar nepatogumas, jaučiamas bet kurioje galvos, kaklo ar net veido dalyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent kartą per gyvenimą su galvos skausmais susiduria daugiau nei pusė suaugusiųjų. Yra daugiau nei 150 įvairių galvos skausmų tipų, tačiau dažniausiai pasitaiko įtampos tipo galvos skausmas ir migrena.

Nors dauguma galvos skausmų nėra pavojingi gyvybei, jie ženkliai mažina gyvenimo kokybę ir darbo efektyvumą. Būtent todėl verta suprasti, kaip kasdienis stresas gali tapti šio nemalonaus simptomo priežastimi ar stiprinti esamą galvos skausmą.

Stresas: šiuolaikinės visuomenės palydovas

Stresas – natūrali organizmo reakcija į fizinius ar emocinius dirgiklius, pavyzdžiui, darbo terminus, konfliktus, finansinius rūpesčius ar net kasdienes smulkmenas. Nors trumpalaikis stresas kartais net naudingas, nes paskatina greičiau reaguoti, ilgalaikė įtampa gali sukelti įvairias sveikatos problemas, įskaitant ir galvos skausmus.

Kaip stresas veikia jūsų organizmą?

Kai patiriate stresą, smegenys išskiria streso hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Jie skatina širdies plakimą, didina kraujospūdį, raumenų įtampą ir dažnai – kvėpavimo dažnį. Visa tai – organizmo pasiruošimas kovoti ar bėgti. Tačiau nuolatinė šių hormonų perteklinė gamyba sukelia ilgalaikę raumenų įtampą, ypač kaklo, pečių zonoje, o ši įtampa – viena dažniausių galvos skausmo priežasčių.

Įtampos tipo galvos skausmai: dažniausias streso palydovas

Įtampos tipo galvos skausmai sudaro didžiąją dalį visų galvos skausmų. Jie pasireiškia spaudžiančiu, maudžiančiu abipusiu skausmu, dažniausiai kaktoje, smilkiniuose ar pakaušyje. Šie skausmai paprastai nėra labai intensyvūs, tačiau gali trukti nuo kelių valandų iki kelias dienas, trikdydami įprastą veiklą.

Mokslininkai pastebėjo aiškią sąsają tarp streso ir įtampos tipo galvos skausmų dažnio bei stiprumo. Lėtinis, ilgai trunkantis stresas ypač dažnai sukelia pasikartojančius galvos skausmus, kurie gali tapti kasdieniu gyvenimo palydovu.

Kaip atpažinti įtampos sukeltą galvos skausmą?

• Skausmas paprastai jaučiamas abiejose galvos pusėse
• Nėra stipraus pulsuojančio pobūdžio (kaip migrenos metu)
• Nėra ryškaus pykinimo ar jautrumo šviesai/triukšmui
• Skausmas dažnai sustiprėja dienos pabaigoje
• Juntama kaklo, pečių raumenų įtampa

Migrena ir stresas: sudėtingesnis ryšys

Migrena – stiprus, dažnai pulsuojantis galvos skausmas, kurį gali lydėti pykinimas, jautrumas garsams ir šviesai. Nors pagrindinės migrenos priežastys – genetiniai ir cheminiai veiksniai smegenyse, stresas irgi laikomas vienu iš dažniausių priepuolio “trigerių” (sukėlėjų).

Tyrimai rodo, kad net trumpas, bet intensyvus streso laikotarpis gali sukelti migrenos ataką, ypač jei po streso seka vadinamasis “relaksacijos momentas” – kai įtampa staiga atslūgsta, migrena išsivysto dažniau. Užsitęsęs ar nuolat besikartojantis stresas taip pat skatina migrenos lėtėjimą ir sunkesnes formas.

Kiti psichologiniai veiksniai, stiprinantys galvos skausmus

Be streso, galvos skausmus gali paskatinti ir kiti psichologiniai veiksniai, tokie kaip nerimas, depresija, lėtinis nuovargis ar miego trūkumas. Dažnai šios būklės viena kitą papildo – stresas sukelia nerimą, nerimas sustiprina skausmą, o skausmas – psichologinę įtampą.

Kaip sumažinti streso įtaką galvos skausmams?

Nors ne visada įmanoma išvengti visų streso šaltinių, yra būdų, kaip suvaldyti įtampą ir sumažinti jos poveikį organizmui. Šie metodai rekomenduojami tiek profilaktikai, tiek jau pasireiškus galvos skausmams.

• Reguliari fizinė veikla: Judėjimas mažina raumenų įtampą, gerina nuotaiką ir mažina streso hormonų kiekį. Rinkitės pasivaikščiojimus, jogą, plaukimą ar lengvą bėgiojimą.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai: Giliojo kvėpavimo, meditacijos ar raumenų relaksacijos metodai padeda sumažinti nervingumą ir raumenų įtampą.
• Ankstyvas reagavimas į stresą: Atpažinus pirmuosius streso požymius (nerimą, įtampą, blogą nuotaiką), verta skirti laiko trumpai pertraukai, paklausyti muzikos, pabūti gryname ore.
• Reguliarus miego režimas: Miegas padeda atkurti organizmo jėgas ir sumažina jautrumą skausmui.
• Subalansuota mityba: Venkite kofeino pertekliaus, miltinių ir saldžių produktų, valgykite reguliariai.
• Būkite atviri artimiesiems: Pasidalinę sunkumais išvengsite užslėptos įtampos.

Mitai apie galvos skausmus ir stresą

• Mitų paneigimas: “Jei skauda galvą – tai tik dėl orų pokyčių.” Nors kai kurie žmonės jautrūs atmosferos pokyčiams, daug dažniau galvos skausmą sukelia stresas ar nuovargis.
• Mitų paneigimas: “Galvos skausmas – tik suaugusiųjų problema.” Streso neigiamą poveikį galvos skausmų dažniui gali patirti ir vaikai, ypač jautrūs naujiems iššūkiams.
• Mitų paneigimas: “Stresas neturi įtakos migrenos priepuoliams.” Tyrimai patvirtina, kad stresas – vienas iš pagrindinių migrenos “trigerių”.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma galvos skausmų, susijusių su stresu, nėra pavojingi, tačiau kai kuriais atvejais būtina skubi gydytojo pagalba. Skubiai kreipkitės, jei galvos skausmas:

• Pasireiškė staiga, yra stiprus ar kitoks nei įprasta
• Jį lydi regos, kalbos, motoriniai sutrikimai arba aukšta temperatūra
• Nepraeina vartojant įprastus vaistus nuo skausmo
• Pasikartoja dažnai ir trukdo kasdienei veiklai

Išvada

Galvos skausmai dažnai yra susiję su kasdieniu stresu ir psichologine įtampa. Nepakankamai dėmesio skirdami streso valdymui galime nesąmoningai prisidėti prie lėtinių sveikatos problemų atsiradimo ar stiprėjimo. Pastebėję galvos skausmų ir stresinių situacijų sąsajas, verta išbandyti paprastus įtampos mažinimo būdus ir, jei reikia, pasitarti su gydytoju. Atsakingas požiūris į savo emocinę būklę – tai ir investicija į bendrą gerovę bei sveikesnį, ramesnį gyvenimą.