Kaip jūsų kaklo skausmas rodo emocinę naštą

Kaklo skausmas yra vienas dažniausių negalavimų, kuris paveikia įvairaus amžiaus žmones. Dažnai šio skausmo priežasčių ieškome fiziniuose veiksniuose – nepatogioje darbo vietoje, neteisingoje laikysenoje ar raumenų įtampoje. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad už kaklo skausmo gali slypėti ne tik fiziniai, bet ir emociniai veiksniai. Suprasti, kaip emocinė našta veikia mūsų kūną, ypač kaklo sritį, yra svarbu siekiant veiksmingos ir ilgalaikės pagalbos.

Kodėl kaklas taip jautriai reaguoja į emocinę įtampą?

Kaklas – tai jungiamoji grandis tarp galvos ir kūno, kurioje sutelkti svarbūs raumenys, kraujagyslės ir nervai. Fiziologiškai ši sritis yra labai linkusi į įtampą. Emocinės būsenos, tokios kaip stresas, nerimas ar pyktis, gali lemti pasąmoninį raumenų susitraukimą kaklo, pečių ar viršutinės nugaros srityje. Laikui bėgant ši įtampa kaupiasi ir gali pasireikšti skausmu.

Stresas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, kuri užkuria „kovok arba bėk“ reakciją – kūnas tampa pasiruošęs pavojui, raumenys automatiškai įsitempia. Net ir nesant realiai grėsmei, nuolatinis psichologinis spaudimas gali palaikyti šią raumenų įtampą, o dažniausiai labiausiai nukenčia būtent kaklo zona.

Emocinė našta ir kūno reakcijos

Kaip emocijos virsta fiziniu skausmu?

Žmogaus kūnas glaudžiai susijęs su jo emocine būsena. Kai jaučiame įtampą, nerimą ar kitą stiprų jausmą, nervų sistema siunčia signalus raumenims, prašydama juos pasirengti greitam veiksmui. Ilgalaikis stresas gali ne tik priversti mus labiau įtempti kaklo raumenis, bet ir pabloginti laikyseną – pavyzdžiui, susmukti, susigūžti, „susitraukti“. Tokia pozicija tik dar labiau spaudžia kaklo, pečių juostos raumenis.

Moksliniai tyrimai rodo, kad nuolatinė emocinė našta gali sukelti vadinamąsias somatines reakcijas – kūno simptomus, kuriems nėra aiškios medicininės priežasties. Kaklo, pečių ir viršutinės nugaros skausmas dažnai priskiriamas būtent prie tokių simptomų. Emocinės problemos – nesprendžiamos bėdos santykiuose, darbe arba nuolatiniai rūpesčiai – didina tikimybę patirti ilgalaikį ar pasikartojantį kaklo skausmą.

Kurias emocijas dažniausiai „kaupiame“ kakle?

Nors kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į stresą, kai kurios emocijos ypatingai veikia kaklo sritį. Dažniausiai čia „kaupiama“:

• Įtampa ir nerimas – dažnai pasireiškia nevalingai įtemptais kaklo ir pečių raumenimis;
• Pyktis ar nusivylimas – gali priversti labiau suspausti žandikaulį bei įtempti kaklą;
• Nebaigti ar nutylėti konfliktai (susikaupusios emocijos) – gali lemti lėtinę įtampą kaklo srityje;
• Savigrauža ar kaltė – pasireiškia „sulindusiu“ kaklu, tarsi norint pasislėpti nuo pasaulio.

Neretai žmonės net nesąmoningai pradeda mažiau judinti galvą, tempia kaklą – visa tai dar labiau stiprina skausmus.

Medicinos požiūris: nuo diagnostikos iki gydymo

Kada verta įtarti emocinę priežastį?

Kaklo skausmas yra rimtas simptomas, todėl bet kokių nuolatinių ar stiprių skausmų atveju svarbu pirmiausia pasitarti su gydytoju ir atmesti kitas galimas priežastis – diskų išvaržas, uždegimus ar sužeidimus. Visgi, jei tyrimai nerodo konkrečių fizinių pažeidimų, o kartu su skausmu pastebite ir padidėjusį nerimą, prastą nuotaiką, nemigą ar kitus streso požymius, tikėtina, kad skausmą veikia ir emociniai veiksniai.

Kaip gydyti kaklo skausmą, jei jo šaltinis – emocinis?

Gydymas turi būti kompleksinis. Be fizioterapijos ar vaistų, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas emocinės sveikatos stiprinimui. Efektyvūs būdai:

• Mokytis streso valdymo technikų – meditacijos, sąmoningo kvėpavimo pratimai, progresuojanti raumenų relaksacija gali akivaizdžiai sumažinti raumenų įtampą;
• Psichoterapija ar konsultacijos su psichologu – ypač jei jaučiate emocinę naštą, kurią sunku įveikti savarankiškai;
• Kūno terapijos – masažas, manualinė terapija, judesio terapija padeda atpalaiduoti susikaupusią įtampą;
• Judėjimas ir laikysenos korekcija – net paprasti tempimo pratimai gali padėti sumažinti įtampos sukeliamą skausmą ir stiprinti kaklo raumenis;
• Dėmesingumas sau – pastebėkite, kokiose situacijose įtampa sustiprėja, stenkitės kalbėti apie savo jausmus.

Mitai apie kaklo skausmą ir emocijas

Vis dar gajus mitas, kad visų skausmų priežastis – tik fizinė. Tačiau mokslas vis daugiau dėmesio kreipia į psichosomatiką, kuri tiria, kaip emocijos veikia kūno būklę. Taip pat klaidinga manyti, kad emocinis kaklo skausmas yra „įsivaizduojamas“ – tai reali, biologinė reakcija į ilgalaikį stresą, turinti tvirtą pagrindą nervų sistemoje bei hormoniniuose pokyčiuose.

Kita klaida – vengti kreiptis pagalbos, nes bijoma būti nesuprastam ar nuvertintam. Iš tiesų, kuo anksčiau pradėsite ieškoti holistinio sprendimo, tuo lengviau atstatysite pusiausvyrą tarp proto ir kūno.

Praktiniai patarimai kasdienai

• Reguliariai skirkite laiko atpalaiduojantiems pratimas – net kelios minutės giliau kvėpuojant ar sąmoningai atpalaiduojant pečius gali pakeisti situaciją;
• Stebėkite savo emocijas ir bandykite jas išreikšti konstruktyviai – rašykite dienoraštį, pasikalbėkite su artimaisiais ar profesionalais;
• Sąmoningai rūpinkitės laikysena – sėdėdami ar stovėdami išlaikykite tiesią nugarą, atpalaiduokite pečius;
• Neignoruokite ilgiau trunkančio kaklo skausmo – kreipkitės į gydytoją ir pasidomėkite emociniais bei psichologiniais veiksniais;
• Vadovaukitės principu „daugiau judėjimo, mažiau streso“ – net paprasti fiziniai pratimai pagerina nuotaiką ir raumenų būklę.

Kada ieškoti profesionalios pagalbos?

Jei kaklo skausmas trunka ilgiau nei kelias savaites, stiprėja, trikdo miegą arba riboja judesius, būtinai pasitarkite su gydytoju. Ypač svarbu nedelsti, jei kartu jaučiate galvos svaigimą, tirpimą ar silpnumą rankose. Jei jaučiate didelę emocinę naštą arba kyla įtarimų dėl depresijos, nerimo, verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus. Holistinis požiūris – apimantis tiek fizinį, tiek emocinį gydymą – yra efektyviausias keliant gyvenimo kokybę.

Išvada

Kaklo skausmas neretai yra ne tik kūno, bet ir emocinės būklės veidrodis. Suvokus, kad emocinė našta gali pasireikšti realiais fiziniais simptomais, atsiveria kelias į kompleksinį, tvaresnį gydymą. Rūpinkitės savo emocijomis ne mažiau nei kūnu, o pajutus pirmuosius simptomus – drąsiai kreipkitės pagalbos. Atpažinus savo emocinės būsenos įtaką sveikatai, žingsnis po žingsnio galima atkurti pusiausvyrą ir sumažinti kaklo skausmą kasdieniame gyvenime.