Kaip jūsų kūnas rodo, kad patiriate vidinę dvejonę

Vidinė dvejonė – tai jausmas, kai žmogus blaškosi tarp skirtingų sprendimų, požiūrių ar pasirinkimų. Nors dažnai manome, kad abejonės kyla tik galvoje, tyrimai rodo, kad šią emocinę būseną organizmas dažnai atspindi ir fiziniais požymiais. Nesuprasdami šių signalų galime paskubomis kaltinti nuovargį, nerimą ar net prasčiau veikiančią imuninę sistemą, tačiau dažnai už viso slypi būtent vidinė dvejonė. Panagrinėkime, kaip kūnas siunčia signalus apie neapsisprendimą, kokią įtaką ši būsena daro sveikatai bei ką galima padaryti, kad atpažintumėte ir išmoktumėte lengviau įveikti dvejonę.

Kas yra vidinė dvejonė?

Vidinė dvejonė – tai būklė, kai asmuo jaučia prieštaringas mintis ar jausmus sprendžiant vieną ar kitą klausimą. Psichologai šią būseną vadina kognityvine disonansija – kai tuo pačiu metu egzistuoja dvi prieštaraujančios mintys ar vertybės. Tai sukelia diskomfortą, kuris dažnai išreiškiamas ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

Kaip kūnas reaguoja į vidinę dvejonę?

Nesvarbu, ar dvejojame dėl karjeros pasirinkimo, asmeninių santykių ar kasdienių sprendimų – kūnas visada reaguoja į šią emocinę būseną. Net ir nežymios abejonės gali būti atpažįstamos per fizinius požymius, susijusius su hormonų veikla, raumenų įtampa ar net virškinimu.

1. Įtempti raumenys ir kūno kalba

Vienas ryškiausių dvejonės požymių – kūno įtampa. Kai asmuo neapsisprendžia, dažnai pastebima sustingusi laikysena, sukryžiuotos rankos, nuolatinis kūno padėties keitimas. Tyrimai rodo, kad smegenyse, atsiradus neaiškumui, suaktyvėja „kovok arba bėk“ reakciją kontroliuojantys centrai, todėl natūraliai įsitempia raumenys, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Dėl to gali kilti raumenų skausmai arba net galvos skausmai.

2. Padidėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas

Daugeliui pažįstama būsena, kai, nesugebant apsispręsti, širdis pradeda plakti greičiau, kvėpavimas tampa paviršutiniškas ar pagreitėja. Šią reakciją lemia simpatinė nervų sistema. Kai dvejojate, organizmas suvokia situaciją kaip stresinę, todėl išsiskiria adrenalinas, keliantis gyvybines funkcijas.

3. Virškinimo sistemos sutrikimai

Vidinė dvejonė, ypač jei ji užsitęsia, gali paveikti virškinimo sistemą. Dažnai atsiranda pilvo diskomfortas, apetito sumažėjimas ar net pykinimas. Tai susiję su tuo, kad streso metu daugiau kraujo nukreipiama į raumenis, o ne į virškinimo organus, todėl skrandžio veikla laikinai sulėtėja.

4. Padidėjęs nuovargis ir mieguistumas

Tirpstant sprendimo galimybėms arba blaškantis tarp alternatyvų, organizmui prireikia daugiau energijos. Minčių blaškymas ir emocinė įtampa tiesiogiai „išeikvoja“ išteklius. Todėl dvejojantys žmonės dažnai skundžiasi nuovargiu, sunkumu susikaupti ir net noru miegoti net ir dienos metu.

5. Dažnos galvos skausmai

Įtampa, kylanti dėl vidinio neapsisprendimo, dažnai pasireiškia galvos skausmais, ypač įtampos tipo. Jie gali apimti kaktos, smilkinių ar pakaušio sritis. Tyrimai patvirtina, jog didelė dalis įtampos galvos skausmų kyla būtent dėl psichologinio streso.

Emociniai ir elgesio požymiai

Fiziniai signalai ne visada pasireiškia aiškiai ir tiesiogiai, todėl svarbu atpažinti ir emocinius ar elgesio požymius.

• Padidėjęs nerimas – nuolatinis nervingumas, nenoras bendrauti arba atidėliojimas sprendimų.
• Nebereikalingas detalių pergalvojimas – dažnas mintis grįžimas prie to paties klausimo, net jei tai kelia diskomfortą.
• Neapibrėžtumo vengimas – noras nukelti sprendimo priėmimą, vengiant galimų pasekmių.

Kaip atskirti dvejonę nuo rimtesnių sveikatos problemų?

Svarbu suvokti, kad kai kurie išvardinti požymiai gali būti susiję ir su kitais sveikatos sutrikimais: nerimo sutrikimais, depresija arba net širdies ar virškinimo ligomis. Jei fiziniai simptomai trunka ilgiau, yra labai intensyvūs ar pasireiškia ir kitomis aplinkybėmis, būtina kreiptis į gydytoją.

Ką daryti, kai kūnas siunčia šiuos signalus?

Supratimas, kad kūnas siunčia žinią apie vidinę dvejonę, – pirmas žingsnis link geresnės psichologinės ir fizinės savijautos. Apsvarstykite šiuos patarimus:

• Pabandykite įvardinti savo abejones – užrašykite jas ant popieriaus, bendraukite apie tai su artimaisiais ar specialistais.
• Skirkite laiko poilsiui – meditacija, gilus kvėpavimas ar pasivaikščiojimas gamtoje sumažina streso lygį ir pagerina sprendimų priėmimą.
• Ribokite informacijos srautą – per didelis informacijos kiekis gali dar labiau padidinti dvejonę.
• Priimkite netobulumą – atminkite, kad ne visada įmanoma priimti „tobulą“ sprendimą. Kartais pasirinkimas, atitinkantis jūsų vertybes, yra geriausias įmanomas.

Mitai apie vidinę dvejonę

Plačiai manoma, kad dvejonė yra silpnumo požymis. Iš tiesų, gebėjimas susimąstyti ir atidžiai įvertinti galimus pasirinkimus liudija apie brandą. Kitas mitas – kad dvejonė savaime praeis be jokio poveikio sveikatai. Dėl ilgalaikės įtampos gali išsivystyti rimtesni sutrikimai, todėl svarbu laiku imtis veiksmų.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad dvejonės trukdo kasdieniam gyvenimui, sukelia nuolatinį nerimą ar fizinius negalavimus, verta pasitarti su gydytoju ar psichologu. Specialistas padės nustatyti, ar simptomai susiję būtent su dvejone, ar indikacija rimtesnėms problemoms, bei pasiūlys efektyvius būdus, kaip tvarkytis su vidiniu neapsisprendimu.

Išvada

Kūno siunčiami signalai gali būti pirmasis ženklas, kad viduje vyksta svarbios dvejonės. Atidžiai stebėdami raumenų įtampą, širdies ritmą, nuovargį ar virškinimo pokyčius, galime laiku atpažinti problemą. Pripažinti savo abejones, ieškoti sprendimų, priimti savo jausmus ir, reikalui esant, kreiptis pagalbos – gera pradžia link harmoningesnio, ramesnio gyvenimo. Stenkitės įsiklausyti į savo kūno kalbą – ji dažnai pasako daugiau nei manome.