Kaip jūsų kūno drėgmės lygis veikia nuotaiką

Ar kada nors pastebėjote, kad jaučiatės suirzę, pavargę ar nervingi karštą dieną, kai pamirštate išgerti pakankamai vandens? Šie pojūčiai nėra atsitiktiniai – jūsų kūno drėgmės lygis tiesiogiai veikia ne tik fizinę savijautą, bet ir nuotaiką, mąstymą ar net kasdienę motyvaciją. Šiame straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kaip vanduo ir drėgmės pusiausvyra susijusi su emocine būkle, apžvelgsime mokslinius tyrimus, o pabaigoje – pasiūlysime praktiškus patarimus, kaip palaikyti optimalų drėgmės lygį kasdien.

Kaip organizmas naudoja vandenį

Žmogaus kūnas sudarytas maždaug iš 60% vandens. Šis skystis – ne tik būtinas gyvybei palaikyti, bet ir aktyviai dalyvauja visuose organizmo procesuose: reguliuoja kūno temperatūrą, šalina toksinus, palaiko kraujo apytaką, o svarbiausia – užtikrina smegenų veiklą. Mūsų nervų sistema, įskaitant nuotaikos formavimosi centrus, ypač jautri skysčių trūkumui.

Smegenys ir vanduo

Smegenų audinys yra apie 75% vandens. Net ir nedidelė dehidratacija (vos 1-2% kūno svorio netektis skysčių pavidalu) gali sumažinti gebėjimą susikoncentruoti, sulėtinti atmintį ir padidinti dirglumą. Tai pagrindžia įvairūs neurofiziologiniai tyrimai, kurie pabrėžia, kad net nedidelis skysčių trūkumas gali paveikti smegenų žievės veiklą bei neurotransmiterių – cheminų junginių, atsakingų už nuotaiką – balansą.

Kūno signalai dėl drėgmės stokos

• Troškulys – pirmas aiškus dehidratacijos signalas.
• Sausa burna ar oda.
• Šlapimo spalvos tamsėjimas ir jo kiekio sumažėjimas.
• Galvos svaigimas, nuovargis, nuotaikos pokyčiai.

Vandens trūkumo poveikis nuotaikai

Gana dažnai nuovargio, liūdnumo ar susierzinimo priežastimi laikome stresą, pervargimą ar atmosferos pokyčius. Tačiau vis daugiau mokslinių tyrimų rodo – net nedidelis kūno drėgmės trūkumas pastebimai blogina nuotaiką, mažina energiją ir didina emocinį jautrumą.

Ką rodo tyrimai

Daugybė psichologinių eksperimentų atskleidė, kad dehidratuoti asmenys daug dažniau skundžiasi irzlumu, sunkiau atlieka užduotis, reaguoja perdėtai į dirgiklius. Žurnale „Nutrition Reviews“ publikuotas straipsnis parodė, kad suaugę sveiki žmonės, netekę vos 1,5% kūno masės vandens, jaučia stipriai išaugusį nuovargį, priešiškumą bei didesnį nerimą.

Mechanizmas: kaip vandens trūkumas veikia nuotaiką

• Smegenų veikla: dehidratacija mažina kraujo tekėjimą į smegenis, o tai sutrikdo galvos smegenų centrų darbą, susijusį su motyvacija ir emocijomis.
• Neurotransmiterių balansas: kai organizmui trūksta vandens, prasčiau gaminamas serotoninas ir dopaminas – svarbūs neuromediatoriai, padedantys reguliuoti nuotaiką.
• Hormonų pokyčiai: dėl dehidratacijos gaminasi daugiau streso hormono kortizolio, todėl tampame jautresni, labiau linkę į nemalonias emocijas.

Kūno drėgmės palaikymo svarba kasdienybėje

Daugelis suvokiame, kad vanduo reikalingas fiziologinėms funkcijoms, tačiau retai siejame jo trūkumą su nuotaikos suprastėjimu, padidėjusiu stresu ar net depresijos požymiais. Palaikant pakankamą skysčių kiekį galima ne tik palaikyti normalią fizinę sveikatą, bet ir gerokai pagerinti emocinę pusiausvyrą.

Kokie požymiai išduoda, kad reikia daugiau vandens?

• Jaučiatės išsekę iš pat ryto.
• Pastebite, kad trūksta kantrybės ar dažniau pykstate.
• Atsiranda galvos skausmas be paaiškinamos priežasties.
• Retesnis šlapinimasis, tamsesnis šlapimas.
• Kartojasi koncentracijos ir atminties sutrikimai.

Tokiais atvejais verta prisiminti – skysčių stoka gali būti viena iš pagrindinių šių simptomų priežasčių. Pradėkite dieną stikline vandens ir stebėkite pokyčius.

Pagrindiniai mitai apie vandens vartojimą

• Mitai apie 8 stiklines: Dažnai minima auksinė taisyklė – „gerti 8 stiklines vandens per dieną“ – tėra supaprastinta rekomendacija. Tinkamas kiekis priklauso nuo amžiaus, svorio, fizinio aktyvumo, oro sąlygų ir net mitybos.
• Kava ir arbata „sašina“ organizmą: Moksliniai tyrimai parodė, kad įprasto, saikingo vartojimo kava ir arbata prisideda prie bendro skysčių balanso, nebent jose gausu kofeino ir organizmas jautrus šiai medžiagai.
• Troškulys nėra pakankamas rodiklis: Vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir aktyviai sportuojantiems troškulys dažnai atsiranda jau prasidėjus dehidratacijai. Todėl verta gerti reguliariai, ne tik pajutus troškulį.

Kaip palaikyti optimalų kūno drėgmės lygį

Norint išlaikyti gerą savijautą ir nuotaiką, rekomenduojama ne tik stebėti suvartojamo vandens kiekį, bet ir atkreipti dėmesį į keletą svarbių kasdienės rutinos detalių:

Praktiniai patarimai

• Visada turėkite vandens buteliuką šalia darbo vietos ar mokykloje.
• Gerkite mažais kiekiais visą dieną – ne tik per maistą ar sportą.
• Jei dažnai užmirštate gerti, nustatykite priminimus telefone.
• Rinkitės maisto produktus, turinčius daug vandens: agurkus, arbūzus, pomidorus, salierus.
• Rytais pradėkite nuo stiklinės vandens – taip pažadinsite organizmą ir būsite energingesni.

Kada reikia didesnio dėmesio skysčių balansui?

Yra situacijų, kai būtina ypač rūpintis kūno drėgmės lygiu. Pavyzdžiui, per fizinį krūvį ar aukštos temperatūros metu netenkame daug vandens su prakaitu. Vyresnio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys tam tikrus vaistus, taip pat rizikuoja greičiau dehidratuoti.

• Fizinė veikla – sportuojant reikia papildomai gerti vandenį prieš, per ir po treniruotės.
• Karštos dienos – padidėja prakaitavimas, todėl prarandama daugiau skysčių.
• Vaikams ir senjorams – jų pojūtis troškuliui dažnai silpnesnis, tad reikia nuolat priminti apie vandens svarbą.

Išvada: drėgmė – raktas į gerą nuotaiką

Mokslas aiškiai rodo: net ir nedidelė dehidratacija gali neigiamai paveikti nuotaiką, didinti stresą, mažinti darbingumą. Būtent todėl rūpintis kūno drėgmės balansu verta kasdien – geriant vandenį reguliariai, įtraukiant į mitybą daug vandens turinčius produktus, atkreipiant dėmesį į kūno siunčiamus signalus. Gerai sudrėkintas organizmas – tvirtas pagrindas ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.