Kaip jūsų laikysena keičiasi dėl vidaus organų būklės

Ar pastebėjote, kad jūsų laikysena svyruoja priklausomai nuo vidinių pojūčių ar bendros savijautos? Nors laikysenos koregavimas dažnai siejamas su nugaros raumenimis ar kaulų būkle, keista, bet jūsų vidaus organų būklė taip pat gali turėti nemenką įtaką stuburo ir viso kūno laikysenai. Nuo virškinamojo trakto sveikatos iki diafragmos ar kepenų funkcijos – vidaus organai subtiliai veikia jūsų judesius, laikyseną ir net cikliškai keičia jūsų gebėjimą išlaikyti tiesų, tvirtą siluetą. Kaip ir kodėl taip vyksta – apie tai aptarsime šiame straipsnyje.

Vidaus organų ir laikysenos sąsaja

Žmogaus laikysena priklauso nuo daugelio veiksnių: raumenų jėgos, kaulų išsidėstymo ir centrinės nervų sistemos veiklos. Tačiau dažnai ignoruojame, kad vidaus organų būklė tiesiogiai veikia stuburo padėtį, dubens ir pečių juostos stabilumą bei apatinės nugaros dalies sveikatą.

Anatominiu požiūriu vidaus organai (kartu vadinami visceraliniais organais) yra apsupti fascijų – jungiamojo audinio tinklų, kurie persipina su raumenimis, raiščiais ir kaulais. Jeigu vidaus organas yra padidėjęs, uždegimo paveiktas ar funkciškai sutrikęs, šios fascijos perduoda įtampą aplinkiniams audiniams. Dėl to keičiasi raumenų susitraukimo modeliai ir, kaip pasekmė, – laikysena.

Dominuojantys vidaus organai ir laikysenos pokyčiai

• Skrandžio, žarnyno ir kepenų įtaka laikysenai: Virškinimo organų problemas dažnai lydi pilvo pūtimas, spaudimas, sunkumo ar tempimo jausmas. Tai netgi gali paskatinti žmogų pasilenkti į priekį arba vaikščioti susilenkus, bandant sumažinti diskomfortą. Reguliarus vidurių pūtimas ar dirgliosios žarnos sindromas sukelia nuolatinį nedidelį raumenų susitraukimą pilvo srityje, kuris palaipsniui pasireiškia laikysenos blogėjimu.
• Inkstai ir juosmens sritis: Inkstų dirginimas gali nulemti nuolatinį raumenų įsitempimą juosmens arba šoninės nugaros pusėse. Tai ne tik sukelia skausmus, bet ir gali lemti laikyseną, kai žmogus nepastebimai persikelia svorį į kitą pusę arba šiek tiek pasilenkia.
• Širdies, plaučių ir diafragmos sąveika: Kvėpavimo sistemos organų sutrikimai kartais apriboja krūtinės ląstos išsiplėtimą, žmogus pradeda kvėpuoti viršutine krūtinės dalimi. Tokiu būdu pečiai automatiškai pasislenka į priekį, o kūno laikysena tampa susikausčiusi, krūtinė – užgriuvusi.

Kodėl laikysena reaguoja į vidaus organų pokyčius?

Kai kurių vidaus organų skausmai ar funkcijos pokyčiai yra suvokiami kaip „vidinis diskomfortas“. Tai aktyvuoja apsaugines organizmo reakcijas: raumenys įsitempia, kad apsaugotų pažeistą vietą arba kompensuotų skausmą. Tokia laikysenos adaptacija laikinai sumažina diskomfortą, bet ilguoju laikotarpiu lemia chroniškus laikysenos pakitimus.

Šis mechanizmas žinomas kaip „viscerosomatinis refleksas“. Tai neurologinė sąsaja tarp vidaus organų ir raumenų grupių, kuriai įtakos turi bendrasis sveikatos būklės fonas. Pavyzdžiui, savaiminis stuburo išlinkimas gali būti organizmo bandymas sumažinti vidinį spaudimą ar uždegimo poveikį.

Psichosomatiniai aspektai

Be fizinių veiksnių, mūsų laikyseną veikia ir psichosomatiniai procesai. Lėtinis pilvo ar krūtinės organų diskomfortas gali skatinti nerimą, įtampą ar liūdesį, o tai dar labiau pablogina laikyseną – ją formuoja ne tik raumenų įtempimas, bet ir emocinis fonas.

Pagrindiniai požymiai, kad laikysenos pokyčiai susiję su vidaus organais

• Laikysenos pakitimai atsiranda kartu su pilvo ar nugaros skausmais, virškinimo sutrikimais, dusuliu ar dažnu nuovargiu.
• Jaučiate, kad apkraunate vieną kūno pusę, dažnai sėdite ar einate truputį pasvirę.
• Pastebite, kad negalite pilnai išsitiesti, ypač po valgio ar esant stipresniam pilvo pūtimui.
• Skausmo ar diskomforto paūmėjimai „išprovokuoja“ specifinę laikyseną, pvz. uždengiate pilvą, prispaudžiate ranką prie šono, traukėtės pečius į priekį.

Mitai apie laikyseną ir organų sveikatą

• „Tiesi laikysena – tik sporto reikalas.“ Nors stiprūs raumenys padeda išlaikyti taisyklingą laikyseną, ji priklauso ne tik nuo jų. Vidaus organų funkcija yra esminė – net ir sportiškas žmogus gali jausti laikysenos pokyčius dėl organų veiklos svyravimų.
• „Laikysena nekeičia organų veiklos.“ Tai klaida. Prasta laikysena ilgainiui apsunkina natūralų vidaus organų darbą – paspaudžiami pilvo ir krūtinės organai, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, lėtėja virškinimas.
• „Skausmai visada kyla iš raumenų arba sąnarių.“ Iš tikrųjų raumenų įtampa dažnai yra tik simptomas, o pagrindinė priežastis gali būti vidaus organų būklė ar uždegimas.

Kaip pasirūpinti laikysena ir vidaus organų sveikata?

• Kreipkite dėmesį į palaikomos laikysenos pokyčius. Jeigu pastebite, kad nuolat krypstate ar negalite išsitiesti – įprastą raumenų nuovargį lydintys nuolatiniai pokyčiai yra ženklas, kad verta pasitikrinti vidaus organų funkciją.
• Judėkite, bet klausykitės organizmo signalų. Lengva fizinė veikla, pavyzdžiui, ėjimas, tempimo pratimai ar diafragminis kvėpavimas, gerina organų kraujotaką ir raumenų balansą.
• Stiprinkite centrinės stuburo dalies, pilvo bei nugaros raumenis. Tai padės išlaikyti pusiausvyrą tarp laikysenos ir vidaus organų „atramos“.
• Nepamirškite reguliaros profilaktikos. Reguliarios medicininės apžiūros, kokybiška mityba ir tinkama hidratacija padeda palaikyti tiek vidaus organų, tiek raumenų sistemos sveikatą.
• Nebijokite pasitarti su specialistais. Jeigu laikysenos pokyčius lydi neaiškūs simptomai (nuolatinis skausmas, pilvo tempimas ar virškinimo sutrikimai), svarbu konsultuotis su gydytoju arba kineziterapeutu.

Išvada

Laikysena yra dinamiškas procesas, kuriam įtaką daro ne tik išoriniai, bet ir vidiniai mechanizmai. Vidaus organų būklė glaudžiai susijusi su laikysenos pokyčiais – tiek per fizinius, tiek per neuromuskulinius ar emocinius tiltus. Atkreipdami dėmesį į šią sąsają, nepamirškite ieškoti tikrųjų priežasčių, o ne tik pasekmių. Tik tokiu būdu galima ilguoju laikotarpiu išsaugoti ir sveiką stuburą, ir optimaliai veikiančius vidaus organus.