Kaip jūsų nuolatinis stresas veikia plaukų augimą

Nuolatinis stresas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, pastebimas nuo spartaus gyvenimo tempo iki kasdieninių rūpesčių. Tačiau daugelis nesusimąsto, kokį poveikį jis daro ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai – ypač plaukų augimui. Nors atrodytų, kad plaukų slinkimas yra vien kosmetinė problema, iš tikrųjų jis dažnai signalizuoja apie gilesnius organizmo sutrikimus. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip nuolatinis stresas veikia plaukų augimą, kokius mechanizmus jis sužadina organizme bei ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo plaukus nuo nepageidaujamų pokyčių.

Stresas ir plaukų augimo ciklas: kaip jie susiję?

Plaukų folikulų aktyvumą reguliuoja sudėtingi biologiniai mechanizmai, o plaukų augimo ciklas nuolat kinta. Įprastai šis ciklas apima tris pagrindines fazes:

• Anageno fazė – aktyvaus plaukų augimo laikotarpis, kuris gali trukti nuo 2 iki 7 metų.
• Katageno fazė – trumpa pereinamoji stadija, trunkanti kelias savaites.
• Telogeno fazė – poilsio laikotarpis, kai plaukas nustoja augti ir pamažu iškrenta.

Nuolatinis arba stiprus stresas gali išbalansuoti šį natūralų procesą, dažniausiai paspartindamas perėjimą iš augimo (anageno) į poilsio arba slinkimo (telogeno) fazę. Tuomet daugiau plaukų ima kristi vienu metu, ir pastebima vadinamoji telogeninė effluvium – ūmi ar lėtinė plaukų slinkimo forma, dažnai susijusi su stresu.

Kokie streso sukelti hormoniniai pokyčiai lemia plaukų slinkimą?

Stresas tiesiogiai veikia organizmo hormonų pusiausvyrą. Vienas pagrindinių „streso hormonų” – kortizolis – ypatingai svarbus šiuo atžvilgiu. Nuolat aukšti kortizolio lygiai gali turėti įtakos ne tik medžiagų apykaitai, bet ir plaukų folikulų funkcijai. Padidėjęs kortizolio kiekis lemia šiuos pokyčius:

• Sutrikdo maisto, deguonies bei kitų medžiagų tiekimą plaukų šaknims
• Skatina uždegiminius procesus kūne, įskaitant galvos odą
• Trikdo kitų hormonų (pvz., skydliaukės, lytinių hormonų) balansą, kuris svarbus plaukų sveikatai

Streso įtaka imunitetui ir autoimuninės būklės

Ilgalaikis psichologinis stresas silpnina imuninę sistemą, o kai kam gali paskatinti autoimunines būkles, tokias kaip alopecia areata – židininis plikimas, kai pažeidžiamos plaukų folikulų ląstelės. Pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad tiek fizinis, tiek emocinis stresas gali tapti lemiamu veiksniu išsivystant šiai būklei.

Kokių mitų apie stresą ir plaukų slinkimą reikėtų vengti?

• MITAS: „Stresas gali visiškai nuplikyti per naktį.”

  Plaukų augimo ciklas yra lėtas procesas. Net ir labai stiprus stresas dažniau sukelia palaipsnį, o ne staigų plaukų slinkimą – pokyčiai pastebimi po kelių savaičių ar mėnesių nuo stresinės situacijos.

• MITAS: „Stresą sukėlęs slinkimas yra negrįžtamas.”

  Daugeliu atvejų, kai streso šaltinis pašalinamas arba suvaldytas, plaukai vėl pradeda augti. Tačiau tam reikia laiko ir kantrybės – ataugimas gali trukti kelis mėnesius, kol plaukų ciklas normalizuosis.

Kaip atpažinti streso sukeltą plaukų slinkimą?

Streso paveiktas plaukų slinkimas dažnai pasireiškia tokiomis savybėmis:

• Plaukai ima gausiau byrėti po 2–3 mėnesių nuo stipraus ar ilgalaikio streso laikotarpio
• Slinkimas pasiskirsto tolygiai per visą galvą, ne lokalizuotoje vietoje
• Plinkimo vietose nėra randų ar uždegiminės paraudimo židinių
• Nedažna plaukų struktūros ar spalvos pakitimų

Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiti veiksniai – pvz., mitybos stoka, hormonų sutrikimai, lėtinės ligos – taip pat gali prisidėti prie plaukų slinkimo, todėl jei problema ilgai nesitraukia, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar dermatologu.

Ką daryti – streso valdymo ir plaukų stiprinimo rekomendacijos

Streso valdymas

• Reguliariai skirkite laiko poilsiui: net trumpi, kasdieniai atsipalaidavimo pratimai (meditacija, kvėpavimas, joga) mažina kortizolio kiekį
• Užsiimkite fizine veikla – ji padeda kūnui atsikratyti įtampos ir pagerina kraujotaką, įskaitant galvos odą
• Užtikrinkite pakankamą miegą – miego trūkumas didina jautrumą stresui ir blogina bendrą sveikatą

Mityba ir gyvensena plaukams stiprinti

• Vartokite pakankamai baltymų, geležies, cinko, vitaminų A, E, D ir B grupės vitaminų – jie būtini plaukų formavimuisi
• Susilaikykite nuo griežtų dietų ar badavimo – staigūs mitybos pokyčiai organizmui prilygsta stresui
• Gerkite daug vandens, venkite perteklinio cukraus ir greito maisto

Kosmetinės ir medicininės priemonės

• Naudokite galvos odos masažą – jis skatina kraujotaką ir plaukų folikulų veiklą
• Rinkitės švelnias, galvos odos nealergizuojančias plaukų priežiūros priemones
• Kai kuriais atvejais gali padėti gydytojo paskirti losjonai ar vaistiniai preparatai (pvz., minoksidilas)

Kada kreiptis į specialistą?

Jei plaukų slinkimas nesustoja net sumažinus stresą, pastebite plikas dėmes, stiprų galvos niežėjimą ar uždegimą, būtinai pasitarkite su dermatologu ar trichologu. Specialistas atliks išsamią diagnostiką ir, esant reikalui, rekomenduos efektviausią gydymą.

Išvada

Nors nuolatinis stresas yra kasdienybės dalis, jis gali turėti reikšmingos įtakos plaukų augimo procesams. Didžiausias raktas į sveikus plaukus – holistinis požiūris: svarbu ne tik reguliariai rūpintis galvos oda ir maitintis, bet ir ieškoti būdų, kaip geriau valdyti stresą kasdienybėje. Atsakingas požiūris į savo savijautą padės išvengti nemalonių netikėtumų ir užtikrins, kad plaukai atspindėtų gerą savijautą bei bendrą sveikatą.