Kaip jūsų nuotaika priklauso nuo oro pokyčių

Ar kada nors pastebėjote, kad niūrų, lietingą rytą tampate niūresni ar irzlūs, o saulėtą dieną nuotaika pagerėja be aiškios priežasties? Toks jausmas pažįstamas daugeliui. Oro pokyčiai, nors ir atrodo paprasčiausia kasdienybė, iš tikrųjų gali daryti reikšmingą poveikį mūsų emocinei savijautai. Suprasti, kaip ir kodėl mūsų nuotaika reaguoja į orą, svarbu ne tik norint išlaikyti gerą savijautą, bet ir rūpinantis bendra sveikata, ypač tiems, kurie yra jautresni aplinkos pokyčiams.

Kaip oras veikia mūsų nuotaiką?

Oro sąlygos keičia ne tik mūsų kasdienius planus, bet ir gali turėti tiesioginę įtaką emocijoms bei psichologinei būklei. Dauguma šio poveikio mechanizmų susiję su šviesos, temperatūros, oro slėgio, drėgmės bei kintamo deguonies kiekio pasikeitimais.

Saulės šviesa ir serotoninas

Moksliškai patvirtinta, kad natūrali šviesa stipriai veikia smegenis gaminti serotoniną – „laimės hormoną“. Jo trūkumas gali sukelti prastą nuotaiką ar net depresinius simptomus. Todėl žmonės, kurie gyvena šiauriau arba patiria ilgus žiemos mėnesius su trumpomis dienomis, dažnai jaučia energijos stoką ir nuotaikos svyravimus. Tokia būsena žinoma kaip sezoninis afektinis sutrikimas (SAD).

Temperatūra ir komfortas

Labai karšti ar šalti orai gali sukelti diskomfortą, padidinti dirglumą, nerimą, nuovargį. Kai lauke per šalta, natūralu, kad daugiau laiko praleidžiama viduje, atsiranda mažiau galimybių judėti ar susitikti su draugais — socialinės izoliacijos rizika irgi prisideda prie prastesnės nuotaikos.

Atmosferos slėgis ir galvos skausmai

Staigūs oro slėgio pokyčiai kai kam sukelia galvos skausmus, migreną, nuovargį. Tai ypač aktualu jautriems žmonėms ir tiems, kurie kenčia nuo kraujagyslių ar nervų sistemos sutrikimų. Tokiu atveju bloga savijauta tiesiogiai atsiliepia ir nuotaikai.

Kokie žmonės jautriausi orų pokyčiams?

Nors visi tam tikra prasme esame veikiami orų, rūšiuoti, kas jautriausias, padeda ir genetika, ir turimi sveikatos sutrikimai. Štai keletas pagrindinių situacijų, kai oro pokyčiai labiau jaučiami:

• Lėtinėmis ligomis sergantys asmenys (pavyzdžiui, turintys reumatinių ligų, kvėpavimo takų sutrikimų, migreną ar depresiją) gali kur kas jautriau reaguoti į orus.
• Vyresnio amžiaus žmonės – su amžiumi jautrumas temperatūros, slėgio kitimui didėja, o organizmui prisitaikyti tampa sunkiau.
• Vaikai – jų organizmai yra jautresni aplinkos svyravimams.
• Žmonės, gyvenantys šiaurėje ar didelės drėgmės klimatuose dažniau patiria sezoninius nuotaikos svyravimus.

Mitai apie orą ir nuotaiką: kas tiesa?

Ne vienas mūsų yra girdėjęs šnekas, kad „prastą nuotaiką lemia tik lietus“ ar „migrena prasideda prieš audrą“. Tačiau ar visi šie tvirtinimai pagrįsti faktais?

• Mitas: Tik lietus sukelia blogą nuotaiką.
  
  Iš tiesų: Nuotaiką lemia įvairūs veiksniai: saulės šviesos trūkumas, didelė drėgmė, oro spaudimo kritimai ar net tvankuma. Lietus pats savaime nėra vienintelis kaltininkas.
• Mitas: Visi tapome jautrūs orui tik senatvėje.
  
  Iš tiesų: Orų pokyčiams jautrūs gali būti visų amžiaus grupių žmonės, ypač tie, kurie serga lėtinėmis ligomis ar turi psichikos sveikatos sutrikimų.
• Mitas: Neišvengiamai būsime niūrūs žiemą.
  
  Iš tiesų: Nepaisant mažesnio šviesos kiekio, galima rasti efektyvių būdų, kaip pagerinti nuotaiką—pavyzdžiui, daugiau judėti lauke, naudoti šviesos terapiją ar bendrauti su artimaisiais.

Patarimai: kaip pagerinti nuotaiką nepaisant oro?

Daugiau šviesos

Net ir debesuotomis dienomis verta praleisti kuo daugiau laiko lauke. Natūrali šviesa (nors ir ne tiesioginė saulė) padeda aktyvuoti serotonino gamybą ir pagerinti nuotaiką.

Fizinis aktyvumas

Judėjimas gerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Pasivaikščiojimai, lengva mankšta, joga arba šokiai namuose – viskas skatina endorfinų (laimės hormonų) išsiskyrimą.

Subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas

Mityba veikia mūsų energiją ir nuotaiką. Rinkitės įvairų, pilnavertį maistą, nepamirškite omega-3 riebiųjų rūgščių (jų daug rastumėte žuvyje, riešutuose), vartokite daugiau vandens, nes dehidratacija irgi mažina energingumą ir susikaupimą.

Bendravimas, hobiai, kūryba

Žiemą ar prastesniu oru norisi užsidaryti namuose, tačiau verta ieškoti būdų bendrauti su artimaisiais, skirti laiko mėgstamiems užsiėmimams ar kūrybai. Tai — svarbi emocinės sveikatos dalis.

Jeigu jaučiate ženklų nuotaikos kritimą

Ilgainiui negalima nuvertinti ir profesionalios pagalbos. Jei pastebite nuolatinius nuotaikos svyravimus ar depresijos požymius, nesidrovėkite pasitarti su gydytoju ar psichologu. Pirma žingsnis – išdrįsti paprašyti pagalbos.

Kai kurioms ligoms oro pokyčiai – dar didesnis iššūkis

Oro pokyčiai kai kuriems asmenims sukelia daugiau nei laikinas nuotaikos pasikeitimas. Sergantiems migrena ar lėtiniu skausmu, atšiaurus ar drastiškai besikeičiantis klimatas gali išprovokuoti rimtų simptomų paūmėjimus. Šiems žmonėms itin svarbu iš anksto planuoti dieną, sekti orų prognozes ir prireikus koreguoti vaistų vartojimą.

Išvada

Oro pokyčiai – neišvengiama gyvenimo realybė, bet mūsų nuotaika tikrai neturi būti nuo jų visiškai priklausoma. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad aplinkinė šviesa, temperatūra, slėgis ir jų pokyčiai išties gali daryti poveikį nuotaikai. Tačiau kiekvienas, supratęs savo savijautos ypatumus, gali imtis veiksmų – daugiau judėti, pasirinkti sveiką mitybą, neatitolinti bendravimo ir, jei reikia, gauti profesionalios pagalbos. Net lietingą ar debesuotą dieną galime suvaldyti savo nuotaiką ir pasirūpinti emocine gerove.