Kaip jūsų oda tampa jautresnė per emocinį sukrėtimą

0
9

Jūsų oda yra ne tik didžiausias organas – ji taip pat glaudžiai susijusi su jūsų emocine būsena. Dažnai pajuntame, kad per didelį stresą ar emocinius sukrėtimus ji tampa raudonesnė, jautresnė ar net atsiranda bėrimų. Kodėl taip nutinka? Kaip mūsų emocijos paveikia odos jautrumą, ir ką galima dėl to padaryti? Straipsnyje panagrinėsime ryšį tarp emocinio sukrėtimo ir odos sveikatos, aptarsime mechanizmus, simptomus ir praktinius patarimus.

Kaip emocinis stresas veikia odą?

Tyrimai rodo, kad mūsų psichologinė būklė gali stipriai paveikti odą – tai dažnai vadinama „odai – nervų veidrodžiu“. Per stiprų emocinį stresą mūsų organizmas išskiria hormonus, kurie keičia odos veiklą: nuo uždegimo didėjimo iki apsauginių funkcijų susilpnėjimo.

Hormonų vaidmuo

Pagrindinis streso hormonas – kortizolis. Per emocinį sukrėtimą kortizolio lygis smarkiai pakyla, todėl:

  • silpnėja odos barjerinė funkcija, ji tampa pralaidesnė, greičiau netenka drėgmės;
  • aktyvinami uždegimą skatinantys biocheminiai procesai, didėja jautrumas išoriniams dirgikliams;
  • sulėtėja odos atSinaujinimas, sunkiau gyja smulkūs pažeidimai ar bėrimai.

Nervų sistemos įtaka

Oda „bendrauja“ su smegenimis tiesiogiai – per sudėtingą nervinį tinklą. Esant stresui, oda gauna stipresnius signalus iš simpatinės nervų sistemos, todėl gali pasireikšti:

  • paraudimas;
  • dilgčiojimas ar niežėjimas;
  • alerginės reakcijos, net jei anksčiau jų nepastebėjote.

Kokie odos pokyčiai dažniausi per emocinį sukrėtimą?

Jautrumas ir dirglumas

Viena ryškiausių pasekmių – padidėjęs odos jautrumas. Anksčiau nekenksmingi kasdieniai dirgikliai (vanduo, kosmetika, oras) gali sukelti neįprastų reakcijų; oda greičiau reaguoja paraudimu ar sudirgimu. Šis reiškinys dažnesnis žmonėms su natūraliai jautria oda, tačiau stresinėse situacijose gali bet ką laikinai paversti „jautriuoju tipu“.

Bėrimai ir paraudimas

Emocinis stresas yra viena iš veiksnių, galinčių paskatinti ar paaštrinti odos ligų eigą, pavyzdžiui:

  • spuogus (acne vulgaris);
  • atopinį dermatitą;
  • psoriazę;
  • rozacėją.

Stresą lydi padidėjęs kraujo pritekėjimas į paviršinius odos sluoksnius, todėl daugeliui išberia veidą ar kaklą, oda atrodo raudona, uždegiminė.

Sausa, šerpėtuojanti oda

Dėl pažeistos odos barjero funkcijos, per emocinius išgyvenimus oda gali tapti pastebimai sausesnė, linkusi šerpetoti ar skilinėti. Tokiu metu jai reikia ypatingos priežiūros ir drėkinimo.

Moksliniai tyrimai: emocijos ir odos ligos

Mokslininkų teigimu, egzistuoja aiškus ryšys tarp emocinės būklės ir odos sveikatos. Vokietijos tyrėjai pastebėjo, kad pacientų odos alerginės reakcijos išauga po psichologinių traumų arba didelių gyvenimo pokyčių (pvz., netekties, skyrybų). Kiti ilgalaikiai tyrimai rodo, kad net odos ligų gydymo efektyvumas priklauso nuo emocijų stabilumo: gerai savijautai grįžus, sumažėja ir odos problemos.

Kaip sumažinti odos jautrumą per emocinį sukrėtimą?

Nors visiškai išvengti streso mūsų gyvenime neįmanoma, galima imtis priemonių, padedančių apsaugoti odą net sudėtingais periodais.

1. Imkitės švelnesnės odos priežiūros

  • Rinkitės bekvapes, švelnias priemones – tiek veido, tiek kūno odai.
  • Venkite dažno veido/odos prausimo karštu vandeniu ir šiurkščiomis kempinėmis.
  • Pasirinkite kremus su keramidais ar pantenoliu – jie atkuria apsauginį sluoksnį.

2. Raskite laiko emociniam atsipalaidavimui

  • Meditacija, gilus kvėpavimas arba joga gali sumažinti kortizolio lygį ir pagerinti odos būklę.
  • Psichologo konsultacijos padeda lengviau ištverti sukrėtimus ir išvengti ilgalaikės žalos sveikatai.

3. Stebėkite organizmo reakcijas

  • Nepamirškite, kad dažnesnių ar stipresnių bėrimų/raudonio priežastis gali būti stresas.
  • Venkite naujų kosmetikos priemonių, kai esate stipriai išgyvenę – oda jautresnė, lengviau sureaguoja neigiamai.

4. Būkite švelnūs sau

  • Pripažinkite, kad emociniai išgyvenimai – natūrali gyvenimo dalis.
  • Nesmerkite savęs dėl staiga pablogėjusios odos būklės – ji atsigaus, kai pagerės vidinė būsena.

Dažniausi mitai apie odos jautrumą ir stresą

  • Mitas: Tik išoriniai veiksniai (klimatas, kosmetika) lemia odos jautrumą.
    Faktas: Emocinis stresas – galingas vidinis veiksnys, dažnai nepastebėtas, tačiau stipriai veikiantis odos būklę.
  • Mitas: Bėrimai per stresą reiškia, kad kažkas netinka išorėje.
    Faktas: Net jei nieko naujo nekeitėte aplinkoje, stresas gali paskatinti ar paaštrinti bėrimus vien dėl hormoninių/nervinių pokyčių.
  • Mitas: Jautrios odos nereikia papildomos priežiūros per sunkius periodus.
    Faktas: Priešingai – sudėtingu metu odos priežiūra ypač svarbi.

Kada reikėtų kreiptis į specialistus?

Jei nepavyksta suvaldyti emocijų ir pastebite nuolat pasikartojančių odos bėrimų ar niežėjimo, verta pasitarti su gydytoju dermatologu. Sunkesniais atvejais, kai jaučiate stiprų nerimą ar pastebite psichosomatinių sutrikimų (pvz., miego arba apetito problemas), gali būti reikalinga ir psichoterapeutų pagalba. Specialistai padės nustatyti ne tik simptomus, bet ir jų gilumines priežastis.

Išvados

Odos jautrumas per emocinį sukrėtimą – dažnas ir moksliškai pagrįstas reiškinys. Emocijos, stresas ir nerimas gali kur kas labiau nei įsivaizduojama paveikti išorinius mūsų organizmo sluoksnius. Rūpindamiesi savo vidine būsena ir atsakingai pasirinkdami odos priežiūros priemones, galime apsaugoti odą net ir sunkiausiais periodais. Atminkite: jūsų oda reaguoja į tai, ką jaučia jūsų protas ir širdis – tad rūpinkitės savimi visapusiškai.

Komentarų sekcija išjungta.