Kaip jūsų širdis reaguoja į emocinę sumaištį

Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau stiprios emocinės patirtys daro daug didesnį poveikį organizmui, nei dažnai manome. Stresas, liūdesys, pyktis ar net intensyvus džiaugsmas gali paveikti ne tik mūsų psichinę būklę, bet ir fiziologiją, ypač – širdį. Kuo ryškiau suvoksime, kaip emocinė sumaištis veikia širdies sveikatą, tuo lengviau būsime pasiruošę ją apsaugoti ir suprasti įspėjančius ženklus.

Kaip širdis ir emocijos yra susijusios?

Mūsų širdis glaudžiai susijusi su centrinės nervų sistemos veikla. Kuomet patiriame stiprias emocines reakcijas, jos aktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, kuri sukelia greitą organizmo pokyčių grandinę – pagreitėja pulsas, pakyla kraujospūdis, pagausėja adrenalino išsiskyrimas. Šios reakcijos yra natūralios ir užtikrina, kad žmogus būtų pajėgus reaguoti į pavojų. Tačiau dažnos arba ilgalaikės emocinės sumaišties būklės gali išties stipriai paveikti širdį.

Stresas ir širdies darbas

Kai patiriame stresą, mūsų organizmas išskiria hormoną kortizolį ir adrenaliną. Šie hormonai, be kitų efektų, verčia širdį plakti greičiau ir stipriau. Trumpalaikėje perspektyvoje toks atsakas apsaugo, tačiau nuolat patiriant stresą, širdis dirba intensyviau, nei jai įprasta. Todėl ilgainiui gali vystytis tokios problemos kaip arterinė hipertenzija, širdies ritmo sutrikimai, net ir padidėjusi širdies nepakankamumo rizika. Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas ypač dažnai asocijuojasi su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Emocinė sumaištis ir jos tiesioginė įtaka širdžiai

Nepaisant to, kad stresas padidina širdies susitraukimų dažnį, emocinė sumaištis apima daugybę skirtingų emocijų: pyktį, baimę, liūdesį ar net euforiją. Kiekviena iš šių būklių veikia širdį kiek kitaip.

Netyčinės aritmijos ir „lūžusios širdies“ sindromas

Žmonės, išgyvenantys stiprias emocijas, neretai pastebi, kad jų širdis ima plakti greičiau ar nereguliariai. Tai gali būti vadinamasis palpitacijos jausmas. Daugeliu atvejų šis pojūtis yra laikinas ir nėra pavojingas, tačiau neretai rodo didesnį organizmo streso lygį.

Yra ir retesnių, bet dramatiškų atvejų pavyzdžių, kaip emocijos veikia širdį. Vienas jų – Takotsubo kardiomiopatija, dar vadinama „lūžusios širdies“ sindromu. Tai laikinas, bet pavojingas širdies raumens silpnumas, kuris gali išsivystyti po labai stiprios emocinės traumos, pavyzdžiui, netekus artimo žmogaus. Nors šis sindromas dažniausiai praeina per kelias savaites, jis iš tiesų gali sukelti simptomus, panašius į infarktą: stiprų krūtinės skausmą, dusulį ir net sąmonės netekimą.

Kraujospūdis ir kraujotaka

Stiprios emocijos laikinai sutraukia kraujagysles, padidina kraujospūdį ir gali sukelti galvos svaigimą, tirpimą, prakaitavimą. Jei tokios būsenos dažnai kartojasi, kraujagyslės patiria nuolatinį stresą, o tai didina aterosklerozės, trombų, infarkto riziką.

Kas vyksta organizme emocinės sumaišties metu?

Emocinė sumaištis yra sudėtingas procesas, kurį inicijuoja smegenys. Jos signalizuoja endokrininei sistemai, kuri pradeda gaminti streso hormonus. Kai širdis gauna šiuos signalus, ji:

• Pagreitina savo darbą, kad aprūpintų kūną papildomu deguonimi ir energija
• Pumpuoja daugiau kraujo į raumenis
• Trumpam sumažina kraujo tėkmę virškinimo sistemai ir kitoms mažiau svarbioms sritims
• Padidina kraujospūdį

Šie pokyčiai veiksmingi trumpą laiką, tačiau užsitęsus emociniam disbalansui, organizmas patiria žalą: greičiau dėvisi širdies raumuo, kraujagyslės tampa standesnės, didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip atpažinti, kad emocijos jau paveikė širdį?

Nors dauguma emocinių būsenų nesukelia ilgalaikės žalos, verta atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

• Nuolatinis ar dažnas širdies plakimo pagreitėjimas net ir ramybės būsenoje
• Spaudimas ar skausmas krūtinės srityje
• Dažni panikos priepuoliai, lydimi dusulio
• Nerimas, mieguistumas, energijos trūkumas
• Sunkumas susikaupti, nuolatinė įtampa

Jeigu pastebite, kad šie simptomai trunka ilgiau ir trukdo kasdieniams darbams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais širdies problemos slypi už emocinių simptomų.

Mitų paneigimas: ar tikrai tik rimtos emocijos kenkia širdžiai?

Net ir džiugios patirtys, pavyzdžiui, intensyvus džiaugsmas ar staigus išgąstis, trumpai gali sukelti širdies veiklos pokyčius. Tačiau dažniausiai trumpalaikės emocijos žalos nepadaro, jeigu širdis ir kraujagyslės yra sveikos. Daug didesnė rizika atsiranda tuomet, kai emocinė sumaištis yra dažna, užsitęsusi arba kartu pasireiškia kitų rizikos veiksnių (rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis, mažas fizinis aktyvumas).

Kaip pasirūpinti širdimi emociškai įtemptais laikotarpiais?

Svarbiausia – ilgainiui išmokti atpažinti signalus, kuriuos siunčia tiek jūsų emocijos, tiek kūnas. Rekomenduojama:

• Kasdien rasti laiko atsipalaidavimui: naudoti kvėpavimo, meditacijos ar sąmoningumo (angl. mindfulness) technikas
• Laikytis miego ir poilsio režimo
  Poilsis leidžia širdžiai atsigauti ir susireguliuoti
• Reguliariai judėti: net trumpi pasivaikščiojimai ar lengvas sportas padeda sumažinti kortizolio lygį
• Vengti žalingų įpročių: sumažinti kofeino, alkoholio vartojimą, nerūkyti
• Kalbėtis apie savo jausmus su artimaisiais ar profesionalais – psichologais arba psichoterapeutais
• Stebėti savo kraujospūdį ir pulsą, ypač jei jau turite širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių

Kada kreiptis į gydytoją?

Jeigu patiriate stiprų, užsitęsusį širdies plakimą, dusulį, spaudimą ar skausmą krūtinėje, nepraeina nuovargis ar patiriate alpimą – tai gali būti rimtesnės širdies ligos požymiai. Nereikėtų laukti ir tikėtis, kad simptomai praeis savaime. Ypač svarbu nepraleisti infarkto ar insulto požymių, nes greitas medikų įsikišimas gali išgelbėti gyvybę.

Išvada

Emocinė sumaištis – tai ne vien psichologinis išgyvenimas, bet ir fiziologinis iššūkis mūsų širdžiai. Mokslas vis aiškiau įrodo, kad ilgalaikis stresas ar stiprūs emociniai išgyvenimai gali rimtai paveikti širdies sveikatą. Stebėkite savo emocinę savijautą, nelikite abejingi kūno siunčiamiems signalams ir nebijokite kreiptis pagalbos – tiek dėl psichologinės, tiek dėl fizinės savijautos. Jūsų širdis atsilygins už rūpestį ilgu ir sveiku gyvenimu.