Kaip jūsų žingsnių tempas keičiasi priklausomai nuo nuotaikos

Ar kada nors susimąstėte, kaip nuotaika gali paveikti jūsų ėjimo tempą ir žingsnių ritmą? Nors dažniausiai manome, kad žingsnių tempą nulemia fizinė būklė arba aplinkos sąlygos, daugybė tyrimų rodo, jog mūsų emocinė būsena taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Šiandien mokslininkai net aiškiai matuoja, kaip nuotaika keičia eiseną, o išmaniosios technologijos leidžia pastebėti jūsų psichologinių būklių subtilius pėdsakus žingsniuose. Panagrinėkime, kodėl tai vyksta, kaip tai pastebėti ir kokių naudų gali suteikti atidus ėjimo tempimo stebėjimas.

Kaip nuotaika keičia mūsų kūną ir judėjimą

Emocijos veikia mūsų smegenis ir raumenis

Kiekviena emocinė būsena – nesvarbu, ar jaučiatės linksmi, liūdni ar įsitempę – palaiko sudėtingą ryšį su centrinės nervų sistemos veikla. Kai džiaugiatės ar jaučiatės motyvuoti, smegenys išskiria neurotransmiterius, tokius kaip dopaminas ar serotoninas. Šie cheminiai junginiai ne tik pagerina nuotaiką, bet ir padidina energijos lygį bei motyvaciją judėti. Priešingai, liūdesys, stresas ar nerimas siejasi su didesne įtampa raumenyse ir sumažėjusia energija, kas lemia lėtesnį, prislopintą žingsnį.

Fiziologiniai pokyčiai, susiję su emocijomis

Pastebėta, kad stresinės ar neigiamos emocijos aktyvuoja „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) atsaką, keičia širdies ritmą, kvėpavimą ir raumenų tonusą. Tai dažnai pasireiškia greitesne, tačiau labiau įtempta ar net „rupia“ eisena. Tuo tarpu atsipalaidavus ar esant puikiai nuotaikai, mūsų žingsniai tampa lengvesni, ritmiškesni; eisenos tempas didėja, nes jaučiamės lengviau ir drąsiau.

Moksliniai tyrimai apie žingsnių tempą ir nuotaiką

Nuotaika kaip žingsnių „indikatorius“

Tyrimai rodo, kad egzistuoja aiškus ryšys tarp žmogaus nuotaikos ir ėjimo stiliaus. Pavyzdžiui, 2015 m. Münsterio universiteto tyrime buvo nustatyta, kad žmonės, kuriems dirbtinai buvo sukelta bloga nuotaika, ėjo lėčiau, jų žingsniai buvo trumpesni, laikysena – pasvirusi į priekį, o judėjimo amplitudė sumažėjusi. Priešingai, teigiama nuotaika skatino žmones žingsniuoti greičiau, tvirtesniu žingsniu, su platesne amplitudė ir atviresne laikysena.

Žingsnių matuokliai ir psichinės būklės stebėsena

Modernios išmaniosios apyrankės ir telefonai ne tik skaičiuoja žingsnius, bet ir fiksuoja jūsų ėjimo tempą. Tam tikros programėlės, analizuodamos šiuos duomenis, gali fiksuoti pokyčius jūsų eisenos stiliuje ir užfiksuoti, kada ėjimo greitis keičiasi dienos eigoje. Kai kurie tyrimai netgi bando nuspėti depresijos ar nerimo požymius pagal ilgalaikį eisenos tempimo pokytį.

Kokius žingsnių pokyčius pastebėsite priklausomai nuo nuotaikos?

• Gera nuotaika: žingsniai dažnesni, didesnis žingsnio ilgis, tempas spartesnis, laikysena tiesesnė, nekyla poreikio dairytis žemyn ar slėpti rankų kišenėse.
• Bliuzas ir liūdesys: tempas lėtėja, žingsniai trumpėja, galima dažniau žiūrėti į žemę, laikysena palinksta į priekį, pečiai palieka nuleisti, rankos mažiau juda.
• Stresas ar nerimas: tempe galima stebėti svyravimą – ėjimas kartais spartesnis, bet trūkčiojantis, eisena stangresnė, žingsniai gali būti trumpi, judesiai ripti.

Kodėl verta stebėti savo ėjimo tempą?

Žingsnių tempimo pokyčiai – geras signalas psichinei sveikatai

Nors ne kiekvienas nuotaikos svyravimas rodo ligą, nuolatinis žingsnių tempimo pokytis gali išduoti apie emocinius iššūkius ar prasidedančius psichinės sveikatos sutrikimus. Pavyzdžiui, ilgalaikis lėtas ėjimas ir sumažėjęs kasdienis aktyvumas gali būti ankstyvas depresijos ar nuovargio požymis.

Kaip stebėti savo eiseną?

• Naudokite žingsnių matuoklius (fitness tracker’ius) ar išmaniųjų telefonų programas rodikliams sekti.
• Kartkartėmis atkreipkite dėmesį į savo laikyseną, ar nesusikūprinote be priežasties, ar žingsniai nėra sulėtėję.
• Pastebėję stiprius pokyčius, paklauskite savęs – gal kurį laiką dominuoja niūresnė nuotaika ar patiriate stresą?

Kaip pagerinti nuotaiką per žingsnių tempą?

Atvirkštinė logika: žingsnių tempas gali padėti keisti nuotaiką

Įdomu, kad ne tik nuotaika keičia mūsų žingsnių tempą, bet ir pats ėjimo tempas gali daryti įtaką nuotaikai. Tai vadinama „atgręžtiniu efektu“: kai sąmoningai pasirenkate eiti kiek sparčiau, laikyseną palaikote tiesią ir kojos pakelia aukščiau, įsijungia pozityvumo ir energijos feedback’as. Tyrimai rodo, kad net trumpas, sąmoningas pasivaikščiojimas sparčiu tempu gali sumažinti streso lygį, gerinti nuotaiką ir padėti atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Patarimai kasdienai

• Jeigu jaučiatės pavargę ar liūdni, pasistenkite bent 5 minutes sparčia eisena pasivaikščioti atviroje erdvėje.
• Stenkite laikyti nugarą tiesiai, rankas natūraliai judinant palei šonus, žiūrėkite priekin, o ne žemyn.
• Naudokite energingą muziką ausinėse, kad paspartintumėte tempą ir motyvuotumėte save judėti aktyviau.
• Kartais pakeiskite aplinką – pasivaikščiojimas parke ar gamtoje dažnai automatiškai pagerina nuotaiką ir spartina žingsnį.

Dažniausi mitai apie žingsnių tempą ir nuotaiką

• Mitas: Lėtas ėjimas visada rodo prastą nuotaiką.
  Faktas: Eisenos tempą gali lėtinti ir fizinis nuovargis, persivalgymas ar net sąmoningas noras pasimėgauti lėtu pasivaikščiojimu.
• Mitas: Spartus ėjimas skirtas tik sportui ar darbams.
  Faktas: Spartesnė, energinga eisena kasdieniame gyvenime stiprina psichinę sveikatą ir suteikia daugiau žvalumo.
• Mitas: Emocijos mūsų judėjimui nedaro jokios įtakos.
  Faktas: Emocijos ir judėjimas glaudžiai susiję – tiek kognityviniai mokslai, tiek sporto medicina tai patvirtina.

Išvados: kodėl svarbu stebėti savo žingsnių tempą

Mūsų žingsnių tempas – tarsi nematomas nuotaikos „lakmuso popierėlis“. Atidžiau stebėdami savo eiseną, galime laiku pastebėti emocines būsenas, rūpintis psichologiniu komfortu ir net pagerinti savijautą pasirinkę aktyvesnį judėjimą. Naudodamiesi naujosiomis technologijomis, galime dar lengviau sekti šiuos pokyčius ir, jei reikia, imtis teigiamų veiksmų. Tad kitą kartą eidami, paklausykite, ką sako jūsų žingsnių tempas – galbūt jūs jaučiatės kitaip, nei manote.