Kaip kasdienis nerimas gali veikti jūsų nugaros raumenis?

Kasdienio gyvenimo tempas, nuolatiniai darbai, finansiniai rūpesčiai ar asmeniniai santykiai – tai tik keletas dalykų, kurie kasdieniai nerimui suteikia pagrindo. Tačiau, ar žinojote, kad nuolatinis nerimas gali turėti tiesioginį poveikį jūsų nugaros raumenims? Tyrimai rodo, kad emocinė įtampa dažnai pasireiškia kūne, ypač – nugaroje. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip nerimas susijęs su raumenų įtampa, kaip tai gali sukelti skausmą ir ką galima padaryti, kad jūsų nugara išliktų sveika.

Kaip kasdienis nerimas veikia kūną?

Nerimas – natūralus atsakas į stresą ar grėsmę. Jis suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ reakciją, kuri buvo svarbi mūsų protėviams išgyvenant pavojingose situacijose. Organizme tai pasireiškia daugybe fiziologinių pokyčių: pagreitėja širdies plakimas, padažnėja kvėpavimas, išsiskiria daugiau streso hormonų (pvz., kortizolio, adrenalino). Šie pokyčiai turi tiesioginį poveikį ir raumenų veiklai – visų pirma, nugaros srityje.

Raumenų įtampa – paslėptas nerimo simptomas

Daugelis žmonių, patiriančių nerimą, pastebi kaklo, pečių ar juosmens įsitempimą. Tyrimai rodo, kad šie simptomai nėra atsitiktiniai. Streso metu smegenys siunčia signalus raumenims, kad jie pasiruoštų galimam pavojui – dėl to jie sustandėja ir tampa labiau įtempti. Tai labai dažnai pasireiškia nugaros srityje, ypač, jei nerimas tampa nuolatinis.

Kodėl nerimas sukelia nugaros skausmą?

Stiprėjanti ar ilgesnį laiką trunkanti raumenų įtampa gali sukelti įvairių negalavimų. Vienas iš jų – nugaros skausmas. Pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka, yra šios:

• Nuolatinė raumenų įtampa. Įtempti raumenys apriboja judėjimo laisvę, mažėja kraujotaka, todėl raumenys gauna mažiau maistinių medžiagų ir deguonies. Dėl to jie gali greičiau pavargti, tapti skausmingi ar net spazmuoti.
• Keičiama laikysena. Patirdami nerimą dažnai sėdime susikūprinę, tempiame pečius į viršų arba suspaudžiame pilvo raumenis. Tokia laikysena papildomai apkrauna nugarą.
• Mažesnis fizinis aktyvumas. Nerimo metu žmonės dažniau vengia judėjimo, todėl silpnėja nugaros raumenys bei sąnariai, didėja skausmo rizika.

Tyrimai, publikuoti žurnale „Pain“, parodė, kad emocinė būklė, įskaitant nerimą, yra svarbi lėtinio nugaros skausmo vystymosi veiksnys. Stiprus ar užsitęsęs nerimas 4-5 kartus padidina tikimybę susidurti su tokio tipo skausmais.

Kaip atskirti, ar nugarą skauda dėl nerimo?

Nugaros skausmo priežasčių gali būti daug: traumos, raumenų pertempimai, stuburo diskų problemos ar rimtesnės ligos. Tačiau yra keli požymiai, padedantys suprasti, ar skausmas gali būti susijęs su psichologinės kilmės įtampa:

• Skausmas dažnai pasireiškia ar stiprėja per stresines situacijas.
• Niekada anksčiau neturėjote rimtų nugaros traumų, fizinio darbo ar sporto perkrūvio.
• Kartu stebite kitus nerimo simptomus: širdies plakimą, nerimastingas mintis, miego sutrikimus.
• Pavargus ar prasiblaškius, skausmas sumažėja ar išnyksta be papildomų medikamentų.

Jei pastebite šias aplinkybes, tikėtina, kad nugaros diskomforto priežastis gali būti psichologinė ir susijusi su nerimo ar streso poveikiu.

Ką daryti, jei nerimas sukelia nugaros įtampą?

Kūno ir proto sąsajos stiprinimas

Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su nerimo sukelta nugaros įtampa – suprasti, kad protas ir kūnas yra glaudžiai susiję. Gydytojai ir psichologai rekomenduoja integralų gydymą – derinti fizinius pratimus, kineziterapiją ir psichosocialinę pagalbą.

• Reguliarus judėjimas. Lengvi tempimo, stuburo stiprinimo arba joga pratimai padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis, pagerina kraujotaką, sumažina uždegimą. Net trumpi pasivaikščiojimai veiksmingi.
• Kvėpavimo pratimai. Gilus ir sąmoningas kvėpavimas, meditacija, dėmesingumo (mindfulness) praktikos gali sumažinti bendraį kūno įtampą, raminti nervų sistemą.
• Profesionali pagalba. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda atpažinti ir suvaldyti nerimo priežastis, išmokyti efektyvių reakcijos būdų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei nugaros skausmas stiprėja, trukdo kasdienei veiklai, ar lydi simptomai, tokie kaip impregnuota/nuolatinė tirpimas, kojų silpnumas, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kartais už nugaros skausmo gali slypėti rimtesnės būklės, kurioms reikalingas specialus gydymas.

Mitai ir klaidingi įsitikinimai apie nugaros skausmą bei nerimą

• Mitas: Fiziniai pratimai blogina nugaros būklę, jei jaučiate skausmą dėl nerimo.
  Faktas: Tinkami, švelnūs pratimai gerina raumenų būklę, mažina įtampą ir padeda valdyti stresą. Svarbu tik vengti staigių judesių ar pernelyg didelės apkrovos.
• Mitas: Skausmas bus tik tol, kol sumažės stresinė situacija.
  Faktas: Nugaros raumenys gali likti įtempti ir po streso ar nerimo piko. Norint visiškai atsigauti, būtina skirti dėmesio ne tik trumpalaikiam poilsiui, bet ir ilgalaikio nerimo kontrolei.
• Mitas: Nugaros skausmas visada yra fizinių sužalojimų pasekmė.
  Faktas: Dauguma žmonių, kenčiančių nuo lėtinio nugaros skausmo, neturi objektyvių stuburo pažeidimų – dažnai priežastys slypi emocinėje savijautoje bei blogėjančioje laikysenoje.

Išvada

Nerimas kasdien paliečia ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą. Nugaros raumenys labai jautriai reaguoja į psichologinį stresą – jie įsitempia, praranda elastingumą ir dažnai tampa skausmo židiniu. Atpažinus ryšį tarp jausmų bei kūno pojūčių, galima taikyti veiksmingas priemones – nuo sąmoningo kvėpavimo ir lankstumo pratimų iki profesionalios pagalbos. Nedelskite rūpintis ne tik savo emocijomis, bet ir nugaros sveikata – ir prireikus drąsiai kreipkitės pagalbos.