Kaip kūno pojūčiai keičiasi dėl ilgalaikės izoliacijos?

Ar teko kada susimąstyti, kaip ilgalaikė izoliacija veikia jūsų kūno pojūčius? Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau susiduria su tokiais atvejais: ilgos ligoninėse praleistos savaitės, dirbant nuotoliniu būdu iš namų, savanoriškas atsiskyrimas gamtoje ar net karantino laikotarpiai. Šios aplinkybės keičia ne tik emocinę būseną, bet ir pačius pagrindinius mūsų kūno pojūčius. Tyrimai rodo, kad ilgalaikė izoliacija gali paveikti nervų sistemą, raumenyną, netgi imuninę sistemą. Straipsnyje išnagrinėsime, kaip ilgalaikė vienatvė ir sumažėję socialiniai bei fiziniai stimulai veikia mūsų jutimus bei ką verta žinoti siekiant išlikti sveikiems.

Kas vyksta organizme, kai pritrūksta socialinių ir fizinių dirgiklių?

Mūsų kūnas ir smegenys evoliuciškai pritaikyti nuolatiniam stimulų srautui: bendravimas, lytėjimo pojūčiai, kvapai, garsai – visa tai formuoja savijautą ir fiziologines reakcijas. Izoliacijos metu, kai šių patyrimų sumažėja, keičiasi smegenų veikla, pojūčių jautrumas ir netgi imuniniai procesai.

• Sumažėja sensorinis pajėgumas. Dėl mažiau naujų dirgiklių, lėčiau reaguojame į aplinkos pokyčius ir galime tapti mažiau jautrūs tam tikriems pojūčiams.
• Pasiduodame sensorinei adaptacijai. Kai trūksta naujovių, smegenys sumažina stimulų apdorojimo prioritetą. Todėl ir paprasti potyriai (kvapas, garsas) ima atrodyti silpnesni.
• Didėja pažeidžiamumas emocijoms. Kūnas gali reaguoti padidėjusiu nerimu, dirglumu ar net depresija, nes įprasta socialinė stimuliacija turi įtakos laimės hormonų – serotonino, dopamino – apykaitai.

Sensorinė deprivacija: ką žinome iš mokslo?

Sensorinė deprivacija – reiškinys, kai ilgą laiką stipriai sumažėja jutiminiai stimulai. Yra žinoma, kad uždarius žmogų į kambariuką be langų, be garso ir judesių, vos per kelias valandas gali pradėti keistis suvokimas: atsiranda haliucinacijų, sutrinka laiko pojūtis, o kai kuriems žmonėms – net regos iškraipymai. Ilgalaikės izoliacijos metu šie efektai dažnai būna silpnesni, bet vis tiek gali pasireikšti padidintu jautrumu garsams, kvapams ar lytėjimui, tuo pačiu – sumažėjusiu gebėjimu atskirti subtilius pojūčius.

Kaip keičiasi pagrindiniai kūno pojūčiai?

Regėjimas

Ilgalaikės izoliacijos metu, ypač jei aplinkoje yra ribotas šviesos srautas (pavyzdžiui, gyvenant uždaroje erdvėje), gali sumažėti gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų apšvietimų. Kai kurie žmonės pastebi, kad jų akys tampa jautresnės ryškiai šviesai, kiti – kad blogėja naktinė rega. Be to, ilgas žiūrėjimas į ekranus gali sukelti akių nuovargį, sausumą ar net regos sutrikimus.

Klausymas

Akustiniai stimulai yra labai svarbūs bendrai smegenų būklei. Kai praleidžiame daug laiko ramiame, izoliuotame kambaryje, mūsų klausa gali tapti jautresnė net triukšmui – vėliau, grįžus į įprastą aplinką, garsūs ar net įprasti garsai gali erzinti, sukelti nerimą, net galvos skausmus.

Lytėjimas

Kūno kontaktų trūkumas paveikia lytėjimo pojūtį. Tyrimai rodo, kad ilgą laiką nebendraujant fiziškai (pavyzdžiui, neatliekant masažo, nesiglaudžiant), sumažėja lytėjimo jautrumas, gali pradėti trūkti glostymo ar prisilietimo. Šis pojūčių stoka dar vadinama „odos badaudimu“, o ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos psichoemocinei savijautai.

Skonis ir kvapas

Retesnis valgymas ar mažesnė įvairovė maiste gali daryti įtaką skonio receptoriams – jie tampa mažiau jautrūs, kartais net išrankesni. Taip pat, sumažėjus kvapų įvairovei, galime sunkiau atskirti subtilias aromatų ar skonio natas, nes smegenys pripranta prie vienodų stimulų ir paprasčiausiai juos ignoruoja.

Pusiausvyra, judėjimo bei propriocepcija

Mažiau judant būnant namuose ar kitoje ribotoje erdvėje, raumenys silpnėja, sumažėja gebėjimas palaikyti pusiausvyrą. Propriocepcija – mūsų kūno padėties ir judesio suvokimas erdvėje – taip pat nukenčia. Tai gali pasireikšti padidėjusiu pusiausvyros sutrikimu, netikėtu klupimu, blogesne koordinacija.

Emociniai ir fiziologiniai pokyčiai

Nerimas ir depresija

Socialinė izoliacija yra stiprus veiksnys, skatinantis nerimo ir depresijos simptomus. Dėl sumažėjusio dopamino ir serotonino kiekio galimas energijos, motyvacijos, džiaugsmo sumažėjimas. Tai gali sukelti užburtą ratą – žmogus vengia naujų veiklų, todėl pojūčiai ir toliau silpnėja.

Mieguistumas ir miego kokybės pokyčiai

Ilgalaikė izoliacija trikdo mūsų paros ritmus. Natūralus aplinkos šviesos ir tamsos ciklas padeda reguliuoti miegą. Izoliuotose erdvėse dažnai nėra aiškios dienos ir nakties ribos, todėl sutrinka užmigimas, atsiranda mieguistumas, sumažėja energija dieną.

Imuninė sistema ir stresas

Stiprus ir užsitęsęs psichosocialinis stresas gali slopinti imuninę sistemą. Ilgalaikės izoliacijos metu kūnas išskiria daugiau kortizolio, kas mažina atsparumą infekcijoms, didina uždegiminių procesų organizme riziką. Dėl sumažėjusių stimulų organizmui sunkiau adaptuotis prie pokyčių, todėl padidėja jautrumas ligoms.

Ar galima atkurti normalų kūno pojūčių jautrumą?

Laimei, kūnas yra plastiškas ir didžioji dauguma pojūčių, kaip ir emocinės savijautos, atsistato po izoliacijos. Tačiau tam reikia laiko, fizinio aktyvumo ir aktyvaus socialinio gyvenimo. Svarbu palaipsniui pratintis prie garsesnių, naujų aplinkų, įtraukti daugiau įvairovės į kasdienybę: ragauti naujus maisto produktus, daugiau judėti, bendrauti gyvai su žmonėmis. Jei pastebite ilgalaikių sutrikimų – verta pasikonsultuoti su gydytoju arba psichologu.

Mitai ir faktai apie izoliaciją bei pojūčius

• Mitas: Po izoliacijos žmogus visada „atkrenta“ į normalią būseną be jokių pasekmių.
  Faktas: Kartais pojūčių atsikūrimas užtrunka, gali prireikti papildomos pagalbos ar prisitaikančio laikotarpio.
• Mitas: Ilgalaikė izoliacija veikia tik psichiką.
  Faktas: Pasikeičia daug fiziologinių sistemų, įskaitant pojūčius, raumenyną, imuninę funkciją.
• Mitas: Visi žmonės izoliaciją išgyvena vienodai.
  Faktas: Poveikis priklauso nuo individualių savybių, amžiaus, ankstesnės patirties, sveikatos būklės.

Praktiniai patarimai, kaip išlaikyti normalius pojūčius izoliacijos metu

• Užtikrinkite kasdienę fizinę veiklą – judėjimas gerina propriocepciją, išlaiko raumenų tonusą.
• Reguliuokite miego ritmą – stenkitės laikytis pastovaus grafiko, kiek įmanoma naudokite natūralią šviesą.
• Ieškokite įvairovės – skirtingi kvapai, muzika, nauji receptai ar užsiėmimai lavina pojūčius ir palaiko psichinę sveikatą.
• Skatinkite socialinį bendravimą – net jei tik virtualiai, pokalbiai mažina sensorinę izoliaciją.
• Nepamirškite „odos bado“ – glostykite augintinius, atlikite savimasažą, naudokite tekstilę, kuri maloni liesti.

Ilgalaikė izoliacija neišvengiamai keičia mūsų pojūčius ir bendrą savijautą, tačiau žinodami šiuos procesus galime sąmoningai pasirūpinti savo sveikata. Apjungę žinias su praktiniais sprendimais, lengviau atkursime tiek kūno pojūčių jautrumą, tiek emocinę pusiausvyrą. Svarbiausia – stebėkite save, būkite kantrūs pokyčiams ir nebijokite kreiptis pagalbos, jei jaučiate ilgalaikį diskomfortą.