Kaip kvėpavimas paveikia jūsų limfmazgių veiklą

Ar kada susimąstėte, kokį vaidmenį kasdienis kvėpavimas atlieka jūsų organizmo viduje, ypač kalbant apie imuninę sistemą? Nors dažniausiai apie kvėpavimą galvojame tik kaip apie gyvybės palaikymo funkciją, pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie jo ryšį su limfine sistema ir limfmazgių veikla. Suprasti, kaip kvėpavimas padeda limfai tekėti, gali padėti pagerinti ne tik savijautą, bet ir sustiprinti atsparumą įvairioms ligoms.

Kaip veikia limfinė sistema ir limfmazgiai

Limfinė sistema – tai sudėtingas limfagyslių, limfmazgių bei kitų organų tinklas, kuris atlieka svarbų vaidmenį organizmo apsaugoje, reguliuoja skysčių pusiausvyrą ir šalina toksinus bei šalutinius produktus. Limfmazgiai yra tarsi maži filtrai, kuriuose sulaikomos ir neutralizuojamos bakterijos, virusai, vėžio ląstelės bei kenksmingos medžiagos.

Svarbu žinoti, kad limfa – skaidrus limfinės sistemos skystis – per limfagysles juda lėtai, nes limfinė sistema neturi atskiros, stiprios „pompos“, kaip širdies funkciją kraujo sistemai. Limfos judėjimą organizme daugiausia užtikrina raumenų susitraukimai, kūno judesiai bei… kvėpavimas.

Kvėpavimas ir limfos judėjimas: kokia sąsaja?

Giluminis kvėpavimas, ypač diafragminis (pilvinis) kvėpavimas, yra vienas esminių veiksnių, padedantis limfai efektyviau judėti per organizmą. Kvėpuodami giliai pilvu, mes aktyviname diafragmą – pagrindinį kvėpavimo raumenį, kuris veikia ir kaip natūralus limfos siurblys.

Kaip kvėpavimas „masažuoja“ limfmazgius?

Diafragmos judesiai kvėpuojant spaudžia pilvo ertmėje ir aplink krūtinės ląstą esančias limfinės sistemos dalis. Kiekvienas gilus įkvėpimas ir iškvėpimas švelniai „masažuoja“ limfagysles, skatindamas limfos srautą link pagrindinių limfinės sistemos latakų. Toks „masažas“ svarbus, nes būtent limfa surenka atliekas, perteklinį skystį, mikrobus iš audinių ir neša juos link limfmazgių, kur ši „apkrova“ yra apdorojama ir neutralizuojama.

Dažnas paviršinis, greitas kvėpavimas, būdingas susijaudinus, nuolat patiriant stresą ar sėdint sustingusioje pozoje, sulėtina limfos judėjimą. Savalaikis limfos tekėjimas padeda greičiau pašalinti infekcijas, sumažinti uždegimą ir užkirsti kelią limfos sąstoviui (limfostazei).

Moksliniai tyrimai apie kvėpavimą ir limfmazgių veiklą

Tyrimai rodo, kad diafragminio kvėpavimo metu padidėja limfos srovė krūtininiame latake – pagrindiniame limfinės sistemos „vamzdyne“. Tai leidžia limfai efektyviau pasiekti limfmazgius, kur vyksta imuninis atsakas. Net nedidelis fizinis aktyvumas, lydimas gilaus kvėpavimo, padeda pagreitinti šį procesą.

2009 m. publikuotas mokslinis straipsnis Lymphatic System Research nurodo, kad gilus kvėpavimas gali padidinti limfos tekėjimą iki 15 kartų lyginant su pasyvia būsena. Tai atspindi, kiek svarbus yra kvėpavimo pobūdis imuninei apsaugai ir limfos cirkuliacijai.

Limfmazgių sveikatos mitai ir faktai

• Mitai: Dažnai manoma, kad limfmazgiai veikia nepriklausomai nuo mūsų gyvensenos arba kad jų funkciją pagerinti gali tik specialūs papildai ar limfodrenažiniai masažai.
• Faktai: Nuo gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir netgi kvėpavimo technikos labai priklauso limfos judėjimas ir limfmazgių „darbštumas“.

Limfmazgių didėjimas po peršalimo ar infekcijos nėra pavojingas – tai įrodymas, kad imunitetas veikia. Tačiau lėtinis limfos sąstovis ar užsispaudimas gali padidinti nuovargį, uždegimo procesus bei lėtinti atsigavimą po ligos.

Kaip pagerinti limfos tekėjimą kvėpuojant

Paprasti kvėpavimo pratimai limfmazgių veiklai skatinti

• Pilvinio kvėpavimo technika: Atsigulkite arba atsisėskite patogiai. Dėkite ranką ant pilvo, įkvėpkite pro nosį taip, kad pilvas pakiltų, iškvėpkite pro burną, pilvui atsitraukiant. Kartokite 5-10 minučių kasdien.
• Sąmoningo kvėpavimo minutės: Net ir sėdėdami darbe, skirkite 1-2 minutes kas porą valandų giliam įkvėpimui ir lėtam iškvėpimui. Tai suaktyvins limfos srautą net nejudant kuproje.
• Dėmesio įkvėpimas/iškvėpimas: Įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite 4 sekundes, ir vėl trumpai sulaikykite (vadinamasis „box breathing“).

Kiti patarimai limfinės sistemos sveikatai

• Reguliariai judėkite – vaikščiojimas, lengvi tempimai, net švelnus šokis skatina limfos judėjimą.
• Vartokite pakankamai vandens – limfinė sistema priklauso nuo tinkamo skysčių kiekio organizme.
• Venkite ilgo sėdėjimo be atsipalaidavimo ar pertraukų.
• Kritinėse situacijose pasitarkite su gydytoju, jei limfmazgiai padidėja ar skauda ilgiau nei 2 savaites.

Kada verta sunerimti dėl limfmazgių?

Didžioji dalis limfmazgių padidėjimų yra nekenksmingos kilmės, tačiau būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Padidėję limfmazgiai nesumažėja ilgiau kaip 2-3 savaites
• Jaučiamas skausmas ar ryškus paraudimas limfmazgio srityje
• Pastebimas staigus svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas
• Limfmazgiai labai kieti ar didėja sparčiai

Tokie simptomai gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas, kurias reikia išsiaiškinti gydytojui specialistui.

Išvados: kvėpavimas – raktas į stipresnę imuninę sistemą

Kvėpavimas yra ne tik gyvybės pagrindas – tinkamai kvėpuodami galite realiai pagerinti limfinės sistemos darbą ir limfmazgių veiklą. Sąmoningas, gilus diafragminis kvėpavimas skatina limfos srautą, padeda organizmui efektyviau šalinti toksinus bei kovoti su infekcijomis. Paprasti kvėpavimo pratimai tereikalauja vos kelių minučių per dieną, o nauda – neįkainojama jūsų imunitetui ir sveikatai. Skirkite laiko atkreipti dėmesį į kvėpavimą – tai natūralus, nemokamas ir visiems prieinamas būdas stiprinti savo organizmą iš vidaus.