Kaip kvėpavimo greitis kinta išgirdus netikėtas naujienas

Netikėtai išgirstos naujienos – tiek geros, tiek blogos – dažnai išmuša mus iš vėžių. Širdis ima plakti stipriau, kūnas įsitempia, o kvėpavimas dažnai staiga pasikeičia. Dauguma mūsų pastebi, kad tokiomis akimirkomis ima kvėpuoti greičiau, geliau ar net trumpam sulaiko kvėpavimą. Šis fizinis atsakas nėra atsitiktinis – kvėpavimo greitis glaudžiai susijęs su mūsų emocijomis bei streso sistema. Norint suprasti, kodėl taip nutinka, verta pažvelgti į kvėpavimo fiziologiją, emocinį atsaką ir būdus, kaip suvaldyti savo kūno reakciją netikėtumo akivaizdoje.

Kaip mūsų kvėpavimą veikia netikėtos naujienos?

Netikėtumas, nesvarbu ar džiugus, ar sukrečiantis, stipriai paveikia mūsų nervų sistemą. Organizmui gavus staigų, emocinį dirgiklį – naujieną ar žinią – dirbti pradeda simpatinė nervų sistema, dar kitaip vadinama „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcija. Ši sistema akimirksniu aktyvuoja fizinius pokyčius, skirtus greitai reaguoti į aplinką.

Simpatinės nervų sistemos vaidmuo

Simpatinė nervų sistema išskiria streso hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis. Jie paruošia kūną veikti: padažnina širdies ritmą, pakelia kraujospūdį, išplečia vyzdžius – ir pagreitina kvėpavimą. Kvėpavimas tampa paviršutiniškas, dažnesnis, o kartais žmogus net trumpam sulaiko kvėpavimą – tai vadinama apnėja dėl streso.

Kas iš tiesų keičiasi jūsų kvėpavime?

• Dažnis: Įprastai ramybės būsenoje žmogus kvėpuoja apie 12–20 kartų per minutę. Netikėtos žinios dažnai padidina kvėpavimo dažnį iki 20–30 ar daugiau kartų per minutę.
• Gylis: Kvėpavimas tampa seklesnis – dažnai kvėpuojama labiau krūtinės ląsta, o ne diafragma.
• Sulaikymas: Dalis žmonių netikėtumo akimirką trumpam sustabdo kvėpavimą. Tai natūrali gynybinė reakcija, tarsi „sustabdyti laiką“, kad galėtume apdoroti informaciją.

Fiziologinis kvėpavimo pokyčių pagrindas

Šie kvėpavimo pokyčiai nėra atsitiktiniai – taip kūnas stengiasi efektyviau įsisavinti deguonį ir pašalinti anglies dioksidą, nes galimai jam teks reikšmingai pajudėti (bėgti ar gintis). Nors realybėje dabar retai tenka iš tiesų „bėgti nuo pavojaus“, mūsų nervų sistema reaguoja tarsi į fizinę grėsmę.

Kvėpavimo ir emocijų ryšys

Moksliniai tyrimai rodo, kad kvėpavimo ritmas glaudžiai susijęs su emocijomis. Pavyzdžiui, stresinėse situacijose smegenys per migdolo kūną (amygdala) siunčia impulsus kvėpavimo centrui pailgosiose smegenyse. Dėl to kvėpavimas tampa sunkiai kontroliuojamas – įgauna automatinį, refleksinį pobūdį.

Įdomu, kad šis ryšys veikia dvikryptiškai: ne tik emocijos keičia kvėpavimą, bet ir sąmoningai keisdami kvėpavimą galime šiek tiek reguliuoti savo emocinę būklę bei stresą.

Dažniausios klaidos ir mitai apie kvėpavimą streso metu

• Mythas: „Jei dažnai kvėpuoju – gausiu daugiau deguonies“. Iš tikrųjų dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali net sumažinti deguonies įsisavinimą, nes neišnaudojamas diafragmos darbas.
• Mitų paneigimas: „Kvėpavimo greitis nepasikeičia iš streso“. Tyrimai rodo ryškiai išaugantį kvėpavimo dažnį ir sumažėjusį gylį įtemptose situacijose, ypač išgirdus netikėtas, emocines žinias.
• Klaida: „Reikia kuo greičiau nusiraminti kvėpuojant labai giliai“. Staigus gilaus kvėpavimo bandymas kai kurie žmonėms gali sukelti galvos svaigimą ar net hiperventiliaciją.

Ką daryti, kad kvėpavimas greitai nesutriktų?

Sąmoningo kvėpavimo technikos

Netikėtumo metu sąmoningai stabtelėję ir keletą akimirkų skirdami kvėpavimui, galite pastebimai sumažinti nerimą. Štai trys paprastos, moksliškai pagrįstos technikos:

• Gilus diafragminis kvėpavimas: Lėtai įkvėpkite per nosį, užlaikykite kvėpavimą 2–3 sekundes ir iškvėpkite dvigubai lėčiau. Kartokite kelis kartus.
• Kvėpavimas pagal keturis: Įkvėpkite per 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite per 4 sekundes.
• Sąmoningas dėmesio nukreipimas: Užsimerkite ir stebėkite kaip kvėpuojate, nieko specialiai nekeisdami. Šis paprastas mindfullness būdas mažina emocinį sujaudinimą.

Kada reikėtų susirūpinti?

Kvėpavimo pokyčiai dėl staigaus streso ar išgirdus netikėtas naujienas – įprastas ir natūralus reiškinys. Tačiau jei pasireiškia nuolatinis oro trūkumo jausmas, ilgai trunkančios panikos atakos, ar dėl kvėpavimo pokyčių atsiranda alpimo, krūtinės skausmo simptomai – būtina pasitarti su gydytoju. Ypač svarbu tai žmonėms, sergantiems širdies ar plaučių ligomis.

Ar galima „ištreniruoti“ ramesnį kvėpavimą?

Reguliarios kvėpavimo pratybos ar meditacija padeda išmokti greičiau reaguoti ir atpalaiduoti kūną netikėtumo ar streso situacijose. Pastebėta, kad žmonės, kurie nuo mažens užsiima kvėpavimo praktikomis ar jogos pratimais, streso metu išlaiko lėtesnį, tolygesnį kvėpavimą ir geriau kontroliuoja emocijas.

Išvados

Išgirdus netikėtas naujienas mūsų kvėpavimas natūraliai pagreitėja dėl aktyvuojamos streso sistemos – kūnas pasiruošia veikti. Šis atsakas yra fiziologiškai pagrįstas, tačiau gali būti koreguojamas kvėpavimo technikomis. Sąmoningai valdomas kvėpavimas leidžia sumažinti įtampą ir greičiau grįžti į ramią būseną. Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai patvirtina, kad reguliari kvėpavimo praktika – vienas efektyviausių būdų palaikyti psichinę ir fizinę sveikatą, ypač susidūrus su netikėtumais.