Kaip nuolatinis nepasitenkinimas pasireiškia kūno signalais

Ar dažnai jaučiatės nepatenkinti, net kai aplinkybės rodos nesukelia rimtų nerimo priežasčių? Nuolatinis nepasitenkinimas dažnai būna ne tik emocinis, bet ir fizinis reiškinys. Neretai kūnas siunčia signalus, kuriuos lengvai galima palaikyti paprastu nuovargiu ar pervargimu, tačiau iš tiesų jie gali būti gilesnių, nuolatinių emocinių būklių pasekmė. Suprasti kūno siunčiamus signalus yra svarbu ne tik gerovei, bet ir visapusiškai sveikatai.

Kas yra nuolatinis nepasitenkinimas?

Nuolatinis nepasitenkinimas – tai ilgalaikė būklė, kai žmogui sunku jausti pilnatvę, džiaugsmą ar pasitenkinimą net ir tuomet, kai objektyviai tam lyg ir yra pagrindo. Tokia būsena gali būti susijusi su perfekcionizmu, vidiniais prieštaravimais, išaugusiais lūkesčiais ar ilgalaikiu stresu. Tyrimai rodo, kad ilgai trunkantis emocinis nepasitenkinimas gali paveikti ne tik nuotaiką, bet ir fiziologiją, imuninę, širdies-kraujagyslių, virškinimo sistemas.

Kaip emocijos veikia kūną?

Kūnas ir emocijos yra neatsiejami. Nuolatinis stresas, liūdesys ar pyktis – stiprūs psichologiniai veiksniai, kurie paleidžia sudėtingą biologinį atsaką: padidėja kortizolio (streso hormono) kiekis, širdies ritmas greitėja, raumenys įtempti. Jei tokia būsena užsitęsia, kūnas išsenka ir pradeda siųsti įvairius fizinius perspėjimus, kartais primenančius net ligų simptomus.

Kūno signalai – ankstyvas perspėjimas

Nepasitenkinimas ir neigiamos emocijos dažnai pasireiškia subtiliais, bet nuosekliais simptomais. Pasak medicinos psichologų, žmogus neretai ilgą laiką ignoruoja fizinius signalus, nes nesupranta jų kilmės arba nekreipia dėmesio, manydamas, kad viskas susitvarkys savaime.

Pagrindiniai kūno signalai, rodantys nuolatinį nepasitenkinimą

• Nuolatinis nuovargis. Vienas dažniausių požymių – nuolatinis, nepaaiškinamas nuovargis. Net po gero nakties miego žmogus jaučiasi pavargęs – priežastis gali slypėti emociniame išsekime ar ilgalaikėje įtampoje.
• Dažni galvos skausmai ar migrena. Tyrimai patvirtina, kad lėtinis stresas ir psichologinis nepasitenkinimas gali sukelti įtampinius galvos skausmus ar dažnesnes migrenas.
• Raumenų įtampa, ypač kakle, pečiuose, nugaroje. Jei dažnai skauda ar „traukia“ šias kūno dalis, priežastis gali būti ne fizinė trauma, o nuolatinis psichologinis spaudimas.
• Sutrikęs virškinimas. Skrandžio, žarnyno problemos (pvz., pilvo pūtimas, dažnas rėmuo ar pykinimas, vidurių užkietėjimas) dažnai būna susiję su emociniais išgyvenimais.
• Miego sutrikimai. Nepasitenkinimas gali trukdyti užmigti ar sukelti dažnus prabudimus naktį.
• Sumažėjęs imunitetas. Organizmas dažniau suserga peršalimu, infekcijomis, padažnėja uždegiminiai procesai.
• Padidėjęs kraujospūdis. Nuolatinis įtampos jausmas ilgainiui veikia širdies-kraujagyslių sistemą, prisideda prie lėtinės hipertenzijos vystymosi.
• Odos problemos. Akne, bėrimai, paraudimai gali būti ne tik dermatologinių, bet ir emocinių sunkumų išraiška.

Kaip atskirti psichologinius nuo fizinių priežasčių?

Ne kiekvienas nuovargis ar galvos skausmas iš karto reiškia emocinį nepasitenkinimą: dažnai prireikia profesionalių tyrimų, kad būtų atmestos organinės ligos. Vis dėlto, jei simptomai yra ilgalaikiai, nesusiję su konkrečiomis fizinėmis problemomis ir dažniausiai paūmėja po nemalonių išgyvenimų ar stresinių situacijų – verta pasvarstyti apie emocinės sveikatos būklę.

Kai simptomai kartojasi – laikas kreiptis pagalbos

Ignoruoti kūno siunčiamus signalus – pavojinga. Tyrimai atskleidžia, kad lėtinis nepasitenkinimas ir dėl to kylantis stresas gali padidinti širdies ligų, nutukimo, 2 tipo diabeto riziką, bloginti gyvenimo kokybę.

Mitų paneigimas: “Visos ligos – nuo nervų”

Dažnai girdime frazę: „Visos ligos – nuo nervų“. Tai nėra visiškai tikslu – dauguma lėtinių ir infekcinių ligų turi savo fiziologines priežastis. Tačiau medicinos mokslas tvirtina, kad psichologinės būsenos, pvz., ilgalaikis nepasitenkinimas ar stresas, gali ne tik apsunkinti ligų eigą, bet ir prisidėti prie tam tikrų simptomų atsiradimo bei paūmėjimo. Tai – vadinama psichosomatika.

Kaip sumažinti nuolatinio nepasitenkinimo daromą žalą kūnui?

• Atsirinkite ir supraskite priežastis. Kartais padeda paprastas reflektavimas: ar esate per daug kritiški sau, ar neproporcingai vertinate nesėkmes, ar jūsų lūkesčiai yra realistiški?
• Mokykitės streso valdymo metodų. Meditacija, dėmesingumo (mindfulness) praktikos, kvėpavimo pratimai ar progresyvi raumenų relaksacija – moksliškai įrodyti būdai mažinti neigiamą emocijų įtaką kūnui.
• Reguliarus judėjimas. Fizinis aktyvumas sumažina įtampą, gerina nuotaiką, skatina endorfinų („laimės hormonų“) gamybą.
• Atkurkite miego ritmą. Svarbu palaikyti pastovų miego režimą, vengti elektronikos prieš miegą, susikurti ramų miego aplinką.
• Kreipkitės pagalbos. Jei jaučiate, kad patys nesusitvarkote – pasikalbėkite su psichologu ar šeimos gydytoju. Kartais tereikia išsikalbėti, atrasti naują požiūrį į save.

Kada verta sunerimti?

Jei fiziniai simptomai nepraeina ilgą laiką, daro įtaką kasdieniam gyvenimui ar blogėja kartu su nuolatiniu nuotaikos smukimu, tampa sunku išlaikyti džiaugsmą net paprastuose dalykuose – neignoruokite šių ženklų. Primename, kad tinkama ankstyva pagalba padeda išvengti rimtų fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimų ateityje.

Išvada

Kūnas retai kada meluoja – per fizinius simptomus jis dažnai bando pranešti apie vidinius sunkumus. Nuolatinis nepasitenkinimas nėra tik psichologinė savijauta; tai – ilga kelionė nuo minčių iki kūno, kurią svarbu laiku pastebėti ir įvertinti. Stebėkite save, įsiklausykite į savo emocijas ir kūniškus signalus – taip išlaikysite ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą.