Kaip nuolatinis nerimas pasireiškia skrandžio spazmais

Ar dažnai jaučiate, kaip prieš svarbų susitikimą, egzaminą ar net kasdieninių rūpesčių fone pilve ima suktis, spausti ar linksėti? Toks pojūtis gali būti vadinamas skrandžio spazmais, ir dažnu atveju jų priežastis glūdi visai ne maiste ar infekcijose, bet mūsų mintyse – tiksliau, nerime. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kaip nuolatinis nerimas daro įtaką skrandžio veiklai, kodėl jis gali sukelti spazmus ir kaip su tuo susitvarkyti.

Kas yra skrandžio spazmai?

Skrandžio spazmai – tai raumenų susitraukimai ar staigūs pilvo pojūčiai, kuriuos žmogus dažnai apibūdina kaip „suspaudimą“, „sukimą“ ar net „gurguliavimą“ skrandyje. Šios trumpalaikės ar pasikartojančios tarsi mėšlungis besijaučiančios būklės dažniausiai nėra pavojingos, tačiau gali stipriai trikdyti kasdienį gyvenimą ir sukelti nerimą dėl sveikatos.

Kaip atpažinti skrandžio spazmus?

• Staigus ar laipsniškas skausmas pilvo srityje
• Jausmas, lyg pilve kas „susisuktų“ arba „susitrauktų“
• Laikino pobūdžio diskomfortas, kuris gali sustiprėti stresinėse situacijose
• Kartais – pykinimas ar sotumo jausmas be aiškios priežasties

Nerimo įtaka virškinimo sistemai

Nors dauguma mūsų nerimą ir stresą dažniausiai sieja su psichologine būsena, iš tiesų šios emocijos tiesiogiai veikia visą organizmą, įskaitant virškinimo sistemą. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad centrinė nervų sistema ir žarnyno nervų sistema nuolat „kalbasi“, o ši sąveika žinoma kaip žarnyno-smegenų ašis. Kai jaučiame ilgalaikį nerimą, pasikeičia signalai šiame kelyje, o skrandis – viena iš pirmųjų „aukų“.

Kodėl nerimas sukelia skrandžio spazmus?

• Stresas ir nerimas sukelia streso hormonų (pvz., kortizolio, adrenalino) antplūdį, kuris „įjungia“ organizmo kovos arba bėgimo mechanizmą.
• Virškinimo sistema sulėtėja arba sutrinka, nes kūnas „taupo“ energiją išgyvenimui, mažiau kraujo priteka į skrandį ir žarnyną.
• Pakinta raumenų tonusas – skrandžio ir žarnų sienelės gali susitraukinėti stipriau arba chaotiškiau, sukeldamos spazmus, pilvo pūtimą ar net viduriavimą.
• Padidėja jautrumas skausmui – net minimalūs pojūčiai pilve gali pasirodyti stipresni.

Kaip atskirti nerimo sukeltus spazmus nuo kitų ligų?

Nors skrandžio spazmai dažnai susiję su stresu ar nerimu, visada būtina atmesti kitas galimas priežastis, ypač jei simptomai stiprūs ar nedingsta ilgą laiką. Nerimo sukelti spazmai paprastai kyla stresinėmis ar įtampą keliančiomis aplinkybėmis ir sumažėja nusiraminus. Vis dėlto, tokie simptomai gali būti ir rimtesnių virškinimo sistemos ligų – pvz., dirgliosios žarnos sindromo, skrandžio opų, gastrito, maisto netoleravimo – požymis.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei spazmai labai stiprūs, užsitęsia ilgiau nei savaitę ar pasikartoja be aiškios priežasties
• Jei kartu pasireiškia kraujavimas iš virškinamojo trakto, smarkus svorio kritimas, nuolatinis vėmimas ar karščiavimas
• Jei turite lėtinių virškinimo sutrikimų ar vartojate vaistus, galinčius dirginti skrandį

Nuolatinio nerimo ir skrandžio spazmų ryšys

Nerimas gali būti trumpalaikis ar ilgalaikis. Nuolatinis nerimas, dar vadinamas generalizuotu nerimo sutrikimu, ilgainiui ima paveikti ir kūną. Skrandžio spazmai tampa dažnesni, gali pasireikšti net be aiškios stresinės situacijos. Reguliariai patiriant įtampą, virškinimo sistema tampa ypač jautri – vystosi vadinamoji padidėjusio jautrumo būsena ar net funkciniai virškinimo sutrikimai.

Kaip atrodo „užburtas ratas“?

• Nerimas sukelia skrandžio spazmus
• Spazmai skatina nerimą dėl galimų ligų
• Kuo daugiau nerimaujate, tuo stipresni ar dažnesni spazmai
• Gali išsivystyti baimė valgyti, socialiai bendrauti, atsiranda nuolatinis diskomfortas

Pagrindiniai mitai apie skrandžio spazmus ir nerimą

• Mitų paneigimas 1: „Skrandžio spazmai visada reiškia rimtą ligą.“ – Ne visada. Dažnai jie susiję su emocine būsena, o ne pavojinga patologija.
• Mitų paneigimas 2: „Vartojant vaistus nuo skrandžio, spazmai praeis.“ – Jei priežastis yra nerimas, medikamentai padės tik laikinai. Svarbiausia – spręsti emocinės sveikatos klausimus.
• Mitų paneigimas 3: „Stiprūs spazmai reiškia, kad negalima sportuoti.“ – Priešingai, fizinis aktyvumas nerimą mažina ir dažnai padeda normalizuoti virškinimą.

Patarimai, kaip sumažinti spazmus dėl nerimo

• Nustatykite trigerius. Stebėkite, kokios situacijos ar mintys dažniausiai išprovokuoja spazmus. Daugeliu atveju – tai stresas, laiko stoka, baimės.
• Išmokite atpalaiduojančių kvėpavimo pratimų. Lėtas, gilus kvėpavimas padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir pagerina virškinimo sistemos kraujotaką.
• Reguliariai judėkite. Net lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali gerokai sumažinti nerimastingumą ir pagerinti savijautą.
• Mitybos balansas. Nerimastingais laikotarpiais venkite daug kavos, stipriai perdirbto maisto, alkoholio – jie tik pagilina spaudimą virškinimo sistemai.
• Svarstykite psichologinę pagalbą. Jeigu pastebite, kad skrandžio problemos trukdo kasdienybei, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Kognityvinė elgesio terapija gali ženkliai sumažinti ir fizinius nerimo simptomus.

Ką dar galite padaryti?

• Skirkite laiko poilsiui ir kokybiškam miegui – miego trūkumas stipriai didina nerimą.
• Palaikykite reguliarų valgymo ritmą – užkandžiaudami „iš bado“ rizikuojate papildomai erzinti skrandį.
• Naudokite raumenų atpalaidavimo metodus, pvz., progresinį raumenų atpalaidavimą.
• Venkite savavališkai vartoti vaistus nuo spazmų, ypač jei tiksliai nežinote priežasties.
• Kalbėkitės su artimaisiais apie savo nerimą – socialinė parama yra svarbi sveikstant.

Išvados

Skrandžio spazmai ir nuolatinis nerimas dažnai susiję glaudžiau, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įtemptas gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ar neišspręstos emocinės problemos gali tiesiogiai paveikti jūsų virškinimą. Jei esate linkę nerimauti, skrandžio reakcijos – normalus kūno atsakas. Svarbiausia – atpažinti simptomus, imtis veiksmų mažinant nerimą bei, esant poreikiui, kreiptis į medikus. Rūpinimasis psichologine sveikata dažnai padeda nuraminti ir skrandį.