Kaip nuolatinis nerimas veikia jūsų širdies plakimą

Nuolatinis nerimas – tai daugiau nei tik nemaloni būsena ar laikinas streso pojūtis. Ilgalaikė įtampa tiesiogiai veikia širdį ir visą kraujotakos sistemą, lemia fizinius kūno pokyčius bei daro įtaką bendrai sveikatai. Ar įmanoma atpažinti, kaip nuolatinis nerimas paveikia širdies plakimą? Ar galima sumažinti neigiamą poveikį? Straipsnyje aptariame šiuos svarbius klausimus remdamiesi moksliniais argumentais ir aiškiais medicininiais paaiškinimais.

Kaip nerimas veikia organizmą

Nerimas – tai emocinis atsakas į grėsmę ar stresinę situaciją. Trumpalaikis nerimas aktyvuoja vadinamąją „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) reakciją. Ši kūno apsauginė sistema buvo būtina mūsų protėviams, tačiau šiuolaikiniam žmogui dažni iššūkiai, perdegimas ir nuolatinis stresas gali lemti, kad ši reakcija veiks nuolatos.

Esant nuolatiniam nerimui, organizmas išskiria daug streso hormonų: adrenalino ir kortizolio. Dėl to padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, džiūsta burna, sustiprėja prakaitavimas. Iš pradžių tokie pokyčiai nėra pavojingi, tačiau ilgainiui, nerimui užsitęsus, jie gali tapti kenksmingi širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Nerimas ir širdies plakimas

Širdies plakimo dažnėjimas ir aritmija

Pagrindinis fizinis nuolatinio nerimo poveikis – dažnesnis širdies plakimas, arba tachikardija. Širdis ima plakti greičiau, kad aprūpintų „kovai arba bėgimui“ pasirengusį kūną deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Širdies plakimas gali tapti ne tik dažnesnis, bet ir nereguliarus (pasireiškia aritmijos). Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti „ekstrasistolės“ – papildomi širdies dūžiai, kurie dažniausiai yra nekenksmingi, tačiau gali gąsdinti.

Tyrimai rodo, kad lėtinis nerimas padidina simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Tai reiškia nuolatinį „budrumą“, kuris sukelia širdies ritmo svyravimus. Nors daugeliu atvejų šie pokyčiai yra laikini, ilgalaikis stresas gali lemti nuolatinį širdies darbo sutrikimą.

Širdies ritmas ir širdies ligų rizika

Nuolatinis nerimas ilgainiui gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo. Dėl užsitęsusio pulso dažnėjimo širdis dirba sunkiau, ją veikia didesnis spaudimas, ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys didelį nerimą ar kenčiantys nuo ilgalaikių nerimo sutrikimų, dažniau serga hipertenzija, aritmijomis, net insultu ar infarktu.

Nors stresas ir nerimas nebūtinai tiesiogiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, jie visuomet laikomi rizikos veiksniais, ypač jei egzistuoja paveldimumas, kiti žalingi įpročiai ar gretutinės ligos.

Dažni mitai apie nerimą ir širdies plakimą

• Mitas: „Nerimas negali sukelti rimtų širdies problemų.“
  Faktas: Ilgainiui lėtinis nerimas gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi, ypač jei kartu egzistuoja kiti rizikos veiksniai.
• Mitas: „Jeigu jaučiu širdies dūžių permušimus, tai visada pavojinga.“
  Faktas: Daugeliu atvejų nerimo sukelti permušimai (ekstrasistolės) yra laikini ir nekenksmingi. Tačiau, jei permušimai dažni, ilgai neišnyksta ar pasireiškia skausmai, būtina kreiptis į gydytoją.
• Mitas: „Nerimą galima visiškai ignoruoti, nes tai tik emocija.“
  Faktas: Emocinė būsena turi tiesioginį poveikį organizmui, todėl ilgalaikis nerimas reikalauja dėmesio ir, jei reikia, profesionalios pagalbos.

Kaip sumažinti nerimo poveikį širdies plakimui?

Gera žinia ta, kad nerimo sukeliamą neigiamą poveikį širdžiai galima sušvelninti. Nors nėra vienos stebuklingos priemonės, šios strategijos padeda efektyviai kovoti su nerimu ir saugoti širdies sveikatą:

• Fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai pratimai – pasivaikščiojimas, bėgimas, plaukimas – mažina streso hormonų kiekį, gerina nuotaiką ir reguliuoja širdies ritmą.
• Gilus kvėpavimas ir relaksacijos technikos. Meditacija, gilus lėtas kvėpavimas ar joga padeda sumažinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą ir stabilizuoti širdies plakimą.
• Miego kokybė. Pakankamas ir kokybiškas miegas stiprina nervų sistemą, padeda efektyviau reaguoti į stresą.
• Mažiau kofeino ir stimuliantų. Kava, stipri arbata ar energetiniai gėrimai gali sustiprinti nerimą ir širdies plakimo sutrikimus.
• Emocinė parama. Nerimą dažnai efektyviau suvaldyti galima kalbantis su draugais ar šeima, prireikus – kreipiantis į psichologą.
• Profesionali medicinos pagalba. Jei nerimas ar širdies permušimai dažnai vargina, būtina pasitarti su gydytoju, išsiaiškinti priežastis ir pasirinkti tinkamą gydymą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai nerimas sukelia neišvengiamus, bet nepavojingus širdies ritmo pokyčius, kai kuriais atvejais būtina specialistų pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Širdies plakimas tapo nuolat nereguliarus ar labai dažnas
• Jaučiate skausmą krūtinės srityje, dusulį, silpnumą, galvos svaigimą
• Simptomai nepraeina ilgą laiką arba stiprėja

Tokie simptomai gali rodyti rimtesnes širdies ligas. Svarbu atmesti organinės kilmės sutrikimus ir prireikus taikyti individualiai parinktą gydymą.

Išvados

Nuolatinis nerimas turi tiesioginį ir ilgalaikį poveikį širdies veiklai. Dėl streso hormonų širdis ima plakti dažniau, kai kuriais atvejais pasireiškia ritmo permušimai ar kiti nemalonūs simptomai. Nors dažniausiai nerimo sukelti širdies pakitimai yra laikini, ilgalaikis, nekontroliuojamas stresas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Svarbu stebėti savo emocinę būklę, skirti dėmesio poilsiui, fiziniam aktyvumui, ieškoti pagalbos, jei nerimas trukdo kasdieniam gyvenimui. Rūpindamiesi psichikos sveikata, rūpinamės ir širdimi.