Kaip nuolatinis nuovargis veikia odos elastingumą

Nuolatinis nuovargis – tai būklė, kurią dažnas asocijuoja su sumažėjusia energija, koncentracijos trūkumu ar silpnumu. Tačiau mažai kas susimąsto, kaip nuolatinis nuovargis gali veikti ir mūsų odą. Ilgalaikis nuovargis, kurį dažnai sukelia prastas miegas, stresas ar pervargimas, neigiamai veikia ne tik bendrą savijautą, bet ir svarbius odos parametrus, tokius kaip elastingumas, drėgmės balansas ir netgi senėjimo procesai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip nuolatinis nuovargis paveikia odos būklę, kas vyksta mūsų kūne šio proceso metu ir kokių veiksmų galime imtis, kad apsaugotume odą nuo žalingų pasekmių.

Kas yra odos elastingumas ir kodėl jis svarbus?

Odos elastingumas – tai savybė grįžti į pradinę formą po tempimo ar spaudimo. Elastinga oda atrodo sveika, lygi, stangri, geba atlaikyti kasdienį mechaninį poveikį. Už šią savybę atsakingi pagrindiniai baltymai: kolagenas ir elastinas, išsidėstę giliausiame odos sluoksnyje – dermoje.

Kolagenas suteikia tvirtumo, o elastinas – leidžia odai išsitempti ir vėl susitraukti nesusidarant raukšlėms. Prarastas elastingumas pirmiausia pasireiškia odos suglebimu, smulkių raukšlių atsiradimu bei bendru odos tono pablogėjimu.

Kaip nuovargis atsispindi odoje?

Nuolatinis nuovargis – ne tik subjektyvus pojūtis. Jis keičia mūsų organizmo fiziologiją, veikia įvairių sistemų darbą, įskaitant ir odą. Odai kenksmingi pokyčiai dažniausiai vyksta veikiant šiems veiksniams:

• hormonų disbalansas, ypač streso hormono kortizolio lygio pokyčiai,
• aktyvūs uždegiminiai procesai,
• nepakankamas odos ląstelių atsinaujinimas,
• blogėja kraujotaka mikrolygmeniu,
• sutrinka odos barjero funkcija.

Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie ilgą laiką jaučia nuovargį ar nemiega pakankamai, dažniau susiduria su tokiomis bėdomis kaip sausėjanti, blanksti oda, linkusi į sausumą, pažeidimus, senėjimo požymius.

Kokie mechanizmai paaiškina nuovargio poveikį odos elastingumui?

Stresas ir hormonų pusiausvyra

Stresas, neatsiejamas nuo nuolatinio nuovargio, sukelia padidėjusį kortizolio išsiskyrimą. Dėl to mažėja kolageno gamyba. Kortizolis taip pat skatina fermentų, kurie naikina kolageną ir elastiną, veiklą dermoje. Tai lemia, kad oda netenka elastingumo tempimo ar kitų poveikių metu.

Miego trūkumas ir ląstelių atstatymas

Miegant mūsų kūne vyrauja atstatomieji procesai. Būtent gilios miego fazės metu gaminami augimo hormonai aktyvina kolageno sintezę, ląstelių regeneraciją. Kai miego trūksta – šie procesai žymiai lėtėja, o milijonai naujų odos ląstelių nesusidaro reikiamu tempu. Oda tampa lygesnė ir mažiau elastinga, formuojasi smulkios raukšlės, gali pasireikšti net audinių suglebimas.

Uždegimai ir oksidacinė pažaida

Nuolat jaučiamas nuovargis siejamas su mažais, bet nuolatiniais uždegiminiais procesais kūne. Susidaro daugiau laisvųjų radikalų – molekulių, pažeidžiančių odos ląsteles, spartinančių senėjimą ir mažinančių odos elastingumą. Oksidacinė pažaida silpnina odos barjerą, todėl oda lengviau išsausėja, tampa mažiau atspari aplinkos dirgikliams.

Kraujotakos sutrikimai ir odos deguonies stygius

Nuovargis dažnai lydimas sumažėjusio fizinio aktyvumo ir prastesnės kraujotakos. Oda prastai aprūpinama deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Tai trukdo odos ląstelėms efektyviai atlikti pagrindines funkcijas, o kolageno ir elastino gamyba taip pat sulėtėja. Todėl oda tampa pilkšva, blanki, praranda stangrumą.

Simptomai: kaip pastebėti, kad odos elastingumas jau prastėja?

• Oda atrodo „pavargusi“, praranda įprastą skaistumą
• Pradeda formuotis smulkios raukšlės aplink akis, lūpas, kaktą
• Pastebimas odos suglebimas, ypač žandikaulio linijos, kaklo, paakių srityse
• Sunkiau atsistato po odos traumų ar įbrėžimų
• Padažnėjęs odos sausumas, tempimo pojūtis po prausimosi

Šie požymiai gali būti pirmasis signalas, kad reikia pasirūpinti ne tik odos priežiūra, bet ir gyvenimo būdo pokyčiais.

Ar yra mitų apie nuovargį ir odos elastingumą?

• Mitas: Nuovargis paveikia tik veido odą.
  Faktas: Elastingumą praranda visa kūno oda, ypač matomos problemos – kakle, dekoltė, rankų srityse.
• Mitas: Odos stangrumą atkuria tik kosmetika.
  Faktas: Vietiniai preparatai padeda, bet svarbiausia – vidaus pusiausvyra, poilsis, pilnavertė mityba, streso valdymas.
• Mitas: Jauniems žmonėms nuovargis nedaro įtakos odai.
  Faktas: Nors žala gali būti mažiau matoma, ilgainiui nuovargis lemia kolageno mažėjimą net ir jauno žmogaus odoje.

Kokių veiksmų imtis norint pagerinti odos elastingumą?

Užtikrinkite kokybišką miegą

Stenkitės miegoti 7–9 valandas per naktį. Laikykitės reguliaraus miego grafiko, išvengsite nuolatinio nuovargio, skatinsite natūralų odos atsinaujinimą. Padėkite telefoną ir kitus ekranus bent valandą prieš miegą – tai leis smegenims pereiti į poilsio režimą.

Subalansuokite mitybą

Įtraukite į mitybą produktų, kuriuose yra vitaminų A, C ir E, taip pat cinko, seleno, omega-3 riebalų rūgščių. Jie būtini kolagenui ir elastinui palaikyti. Gerkite pakankamai vandens – hidratacija tiesiogiai susijusi su odos elastingumu ir apsauga nuo sausumo.

Valdykite stresą

Meditacija, kvėpavimo pratimai, lengvas fizinis aktyvumas, buvimas gamtoje ar mėgstama veikla padeda mažinti kortizolio kiekį ir palaikyti vidinę pusiausvyrą.

Naudokite tinkamas odos priežiūros priemones

Kremuose ir serumuose ieškokite sudedamųjų dalių, kurios skatina kolageno gamybą – vitaminų C, A (retinolio), peptidų, hialurono rūgšties. Nepamirškite apsaugos nuo saulės – UV spinduliai ypač greitai mažina odos elastingumą.

Apibendrinimas

Nuolatinis nuovargis yra ne tik trumpalaikės savijautos priešas – jis tyliai, bet reikšmingai keičia ir mūsų odą. Kolagenas bei elastinas mažėja, uždegiminiai procesai skatina sparčiau senti, oda netenka stangrumo bei natūralaus švytėjimo. Stebėkite savo kūną, klausykite organizmo signalų ir laiku imkitės priemonių – taip ne tik pagerinsite odos išvaizdą, bet ir puoselėsite bendrą sveikatą ilgalaikėje perspektyvoje.