Kaip nuolatinis susirūpinimas veikia regėjimo ryškumą

Nuolatinis susirūpinimas ar stresas yra dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, turintis ryškių padarinių tiek bendrai sveikatai, tiek regėjimui. Nors dažniausiai kalbama apie psichologines bei fizines streso pasekmes, daugeliui kyla klausimas – ar ilgalaikis susirūpinimas gali tiesiogiai paveikti akių sveikatą ir regėjimo ryškumą? Šiame straipsnyje apžvelgsime ryšį tarp nuolatinio nerimo, organizmo reakcijų į stresą ir to, kaip tai gali keisti mūsų matymo kokybę.

Kas yra nuolatinis susirūpinimas?

Nuolatinis susirūpinimas – tai būsena, kurią sukelia ilgalaikis nerimas, stresas ar nuolatinė įtampa. Ji dažnai pasireiškia kaip negalėjimas atsipalaiduoti, per didelis mintinis aktyvumas, dažni kūno signalai apie pavojų ar nepatogumą. Tokia būklė ilgainiui gali prasidėti nuo emocinių simptomų, tačiau vėliau pereiti ir į fizinius pojūčius ar ligas.

Stresas ir organizmas: kokie pokyčiai vyksta?

Stresas – natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar potencialius pavojus. Kūnas tuomet pradeda gaminti daugiau streso hormonų: adrenalino ir kortizolio. Tai vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija, paruošianti greitą atsaką į grėsmę. Ilgainiui, jei stresas tampa nuolatine būsena, pradeda keistis širdies ritmas, kraujospūdis, kraujotaka bei svarbių organų – tarp jų ir akių – aprūpinimas krauju ir deguonimi.

Kaip tai paliečia akis?

Akys yra ypač jautrus organas, reaguojantis į pokyčius organizme. Streso metu kraujagyslės gali susitraukti, o kraujo tekėjimas į akių tinklainę ir regos nervą sumažėti. Be to, padidėjęs kortizolio kiekis ilgainiui gali paveikti akių audinius, padidindamas jų jautrumą uždegimui.

Nuolatinis susirūpinimas ir regėjimo ryškumas: kokia sąsaja?

Nors nerimas pats savaime nesukelia aklumo ar nuolatinių akių pažeidimų, yra aiškus ryšys tarp psichologinės būklės ir regėjimo funkcijos. Nuolatinis susirūpinimas gali prisidėti prie laikino ar ilgalaikio regėjimo neryškumo, akių nuovargio ar sausėjimo.

Skilės priežastys

• Padidėjęs raumenų įsitempimas. Stresui įtaką daro ir akių raumenys: dirbant ilgai prie ekranų, susirūpinus ar įsitempus, žmogus linkęs stipriau žiūrėti, ilgesnį laiką nekaitalioti žvilgsnio, dėl to akys pavargsta, gali atsirasti neryškus matymas.
• Mirksėjimo sumažėjimas. Kai esame susirūpinę ar patiriame stresą, instinktyviai mirksime rečiau. Tai lemia plonesnį ašarų plėvelės sluoksnį ir akis pradeda sausėti, o tai iš karto pasireiškia neryškiu matymu.
• Kraujotakos pokyčiai. Susitraukiant kraujagyslėms, akių audiniai gauna mažiau deguonies, o tai gali suteikti laikino regėjimo neryškumo jausmą.
• Kortizolio įtaka. Ilgalaikis stresas padidina kortizolio lygį, kuris veikia žaizdų gijimą, imuninę sistemą ir netgi gali išprovokuoti uždegimines reakcijas akyse.

Kokie simptomai išduoda, kad regėjimo pokyčius lemia stresas ar susirūpinimas?

Norint atskirti streso sukeltus regėjimo pokyčius nuo kitų akių ligų ar sutrikimų, svarbu atkreipti dėmesį į bendrus simptomus:

• Laikinas regėjimo neryškumas (ypač dirbant kompiuteriu ar patiriant įtampą)
• Jaustena, kad akys sausėja, graužia ar stipriai pavargsta
• Dvejinas matymas ar regėjimo „migla“, kuri pagerėja atsipalaidavus ar pakeitus aplinką
• Galvos skausmai, ypač kaktos srityje arba aplink akis
• Šviesos jautrumas, ypač stipraus nerimo epizodų metu

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugeliu atvejų streso sukelti simptomai yra laikini, jei pastebite nuolatinį ar progresuojantį regėjimo susilpnėjimą, būtina pasikonsultuoti su akių gydytoju. Ilgalaikis regėjimo pablogėjimas gali slėpti ir kitas, rimtas ligas (glaukomą, makulos degeneraciją, diabetinę retinopatiją).

Populiariausi mitai apie stresą ir regėjimą

• Mitas: „Nuo streso galima visiškai apakti.“
  Faktas: Stresas pats savaime nesukelia aklumo, tačiau gali sukelti laikiną regėjimo neryškumą dėl akių nuovargio ar kraujotakos pokyčių.
• Mitas: „Nerimas tik psichologiškai veikia regėjimą.“
  Faktas: Nerimas ir stresas turi labai aiškų fiziologinį ryšį su akimis: raumenų įtampa, kraujotakos pokyčiai, kvėpavimo ritmas turi tiesioginės įtakos regos kokybei.
• Mitas: „Akys gali prisitaikyti prie bet kokio nuovargio.“
  Faktas: Nepakankamas akių poilsis ir nuolatinis stresas veda prie vadinamojo astenopijos – lėtinio akių nuovargio.

Kaip reikėtų rūpintis akių sveikata patiriant stresą?

Norint saugoti regėjimo ryškumą ir padėti akims atsigauti, svarbu imtis paprastų, bet veiksmingų priemonių.

• Skirkite trumpas pertraukėles darbo metu: kas 20 minučių pažiūrėkite į tolį 20 sekundžių („20-20-20“ taisyklė).
• Atlikite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimus. Gilus, ritmingas kvėpavimas padidina deguonies kiekį kraujyje ir pagerina kraujotaką akyse.
• Nepamirškite mirksėti, ypač žiūrėdami į ekranus.
• Gerkite pakankamai vandens – tai padeda palaikyti natūralų akių drėkinimą.
• Reguliariai išvenkite per didelio ekrano ryškumo, pasirūpinkite tinkamu apšvietimu.
• Siekite balansuoti darbo ir poilsio režimą, sportuokite, venkite ilgalaikės įtampos.

Išvados

Nuolatinis susirūpinimas gali turėti pastebimą, nors dažniausiai laikiną įtaką regėjimo ryškumui. Tai lemia ir fizinės, ir psichologinės organizmo reakcijos į stresą. Nors susirūpinimas neveda prie aklumo ar negrįžtamų pažeidimų, jis didina akių nuovargį, sausumą bei laikino regėjimo neryškumą. Rūpinimasis savo emocine gerove, reguliarios pertraukos ir dėmesys akių poilsiui – geriausia prevencija nuo streso sukeltų akių problemų. Jei simptomai išlieka ar blogėja, būtinai kreipkitės į specialistą – regos sveikata prasideda nuo savalaikės priežiūros.