Kaip nustatoma hipertenzija

Padidėjęs kraujospūdis arba hipertenzija – tai ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, kai du ar daugiau matavimų bent savaitės intervalu rodo sistolinį spaudimą virš 129 mmHg arba diastolinį – virš 79 mmHg. Tokia būklė didina širdies, inkstų bei kitų organų ligų riziką, tačiau pati ilgą laiką nesukelia jokių pastebimų simptomų.

Kaip matuojamas kraujospūdis

Kraujospūdis tikrinamas uždedant rankos čiurną specialiu rankogaliu ir naudojant skaitmeninį arba mechaninį matuoklį. Jam pripučiant orą, suspaudžiamos rankos arterijos, o išleidus orą išmatuojamas spaudimas dviejuose etapuose. Pirmasis skaičius – sistolinis spaudimas – rodo didžiausią spaudimą širdžiai susitraukiant. Antrasis, diastolinis, nusako spaudimą tada, kai širdis ilsisi tarp dūžių.

Įprasta, kad gydytojas atlieka bent du matavimus penkių minučių skirtumu, kartais tikrindamas abi rankas. Jei rezultatai skiriasi daugiau nei 5 mmHg, matavimas gali būti pakartotas keliolika kartų, kol gaunama tiksli vertė.

Norint gauti patikimą rezultatą

Kraujospūdis nuolat svyruoja – jį veikia fizinis aktyvumas, emocijos, maistas ar netgi aplinka. Norint išvengti netikslių rezultatų, būtina laikytis kelių paprastų taisyklių:

• Prieš matavimą bent pusvalandį nevartoti kavos, nekvėpuoti tabako dūmais, nejudėti aktyviai.
• Apsilankykite tualete ir pasirūpinkite, kad drabužiai netrukdytų manžetę uždėti virš alkūnės.
• Per matavimą nesikalbėkite, laikykite pėdas ant grindų (nekryžiuokite kojų).
• Padėkite ranką ant stalo, atpalaiduokite ją, kvėpuokite ramiai ir giliai.
• Rankogalis privalo tikti jūsų rankos dydžiui – per mažas ar per didelis gali iškraipyti rodmenis.

Kada kraujospūdis laikomas per dideliu?

Hipertenzija patvirtinama, kai mažiausiai du pakartotiniai matavimai rodo:

• Norma: sistolinis spaudimas žemiau 120 mmHg, diastolis žemiau 80 mmHg
• Padidėjęs: sistolinis didesnis nei 129 mmHg arba diastolinis didesnis nei 79 mmHg
• I laipsnio hipertenzija: sistolinis 130–139 mmHg arba diastolinis 80–89 mmHg
• II laipsnio hipertenzija: sistolinis virš 139 mmHg arba diastolinis virš 89 mmHg

Kur kas pavojingesni – kritiniai rodmenys. Skubaus gydymo prireikia, jei slėgis peržengia 180/110 mmHg ir jaučiami organų pažeidimo požymiai, pavyzdžiui, dusulys, sumišimas.

Neretai žmonėms padidėja kraujospūdis tik gydytojo kabinete – tai vadinama „baltojo chalato reiškiniu“. Tokiu atveju vertėtų atlikti pakartotinius matavimus kitomis aplinkybėmis.

Kraujospūdžio tikrinimas namuose

Namuose kraujospūdį stebėti gali kiekvienas naudodamas elektroninį matuoklį. Tai leidžia tiksliau pastebėti svyravimus ir padeda žmonėms, kurių kraujospūdis gydytojo kabinete pakyla dėl jaudulio, tačiau namuose būna normalus. Tokia savikontrolė vadinama HBPM (angl. Home Blood Pressure Monitoring) ir gali padėti pastebėti svyruojančią hipertenziją.

Dar tikslesnis metodas – paros kraujospūdžio stebėjimas (ABPM). Prie rankos tvirtinamas rankogalis su įrašymo įrenginiu matuoja kraujospūdį kas 15–30 minučių visą parą ar net dvi. Tai leidžia nustatyti kraujospūdžio vidurkį realiomis, nenutrūkstamomis sąlygomis.

Papildomi tyrimai

Kraujospūdžio pokyčiai neretai susiję su širdies ar inkstų būkle. Todėl gydytojas gali paskirti papildomų tyrimų:

• Kraujo tyrimai – nustatyti elektrolitus, cukraus kiekį, skydliaukės ir inkstų funkciją.
• Šlapimo tyrimas – padeda atpažinti komplikacijas, tokias kaip diabetas ar inkstų pažeidimas.
• EKG – vertina širdies ritmą, o ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis gali sukelti jo sutrikimus.
• Echokardiograma ir kiti širdies echoskopiniai tyrimai įvertina širdies struktūrą ir funkciją.
• Inkstų ir kraujagyslių ultragarsas – taikomas esant įtarimui, kad spaudimą sukelia kraujagyslių susiaurėjimas ar kitos problemos.
• Kai įtariama auglio priežastis, gali būti atliekami kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai.

Rekomenduojami gyvenimo pokyčiai ir gydymas

Nustačius padidėjusį kraujospūdį, pirmiausia siūloma keisti gyvenimo būdą:

• Padidinti vaisių ir daržovių vartojimą, riboti druskos, cukraus bei sočiųjų riebalų kiekį maiste.
• Reguliariai judėti – bent pusvalandį vidutinio intensyvumo fizinės veiklos daugeliui dienų per savaitę.
• Sumažinti kūno svorį, jei reikia.
• Visiškai atsisakyti rūkymo.

Kai šie pokyčiai nepakankami, prireikia vaistų.

Santrauka

Hipertenzija diagnozuojama, kai pastebima bent du kartus padidėjęs kraujospūdis. Matavimai turi būti atlikti taisyklingai – po penkių minučių ramybės, nevartojus kofeino, neatlikus fizinio krūvio. Rezultatai padeda parinkti tinkamą gydymą ir įvertinti galimus komplikacijų pavojus. Papildomi tyrimai reikalingi nustatyti priežastis bei įvertinti organų būklę.

Ar padidėjęs kraujospūdis sukelia matomus simptomus?

Didžioji dauguma net nejaučia jokių simptomų. Tik retais atvejais gali pasireikšti galvos svaigimas, dusulys, galvos skausmai ar kraujavimas iš nosies.

Kokie veiksniai didina hipertenzijos riziką?

Su amžiumi rizika susirgti hipertenzija auga, o iki 45 metų dažniau nustatoma vyrams. Taip pat didesnė rizika pasireiškia tiems, kurių šeimoje buvo inkstų, medžiagų apykaitos sutrikimų, cukrinio diabeto ar miego apnėjos atvejų.

Kaip galima išvengti lėtinio kraujospūdžio padidėjimo?

Nors visų rizikos veiksnių pašalinti neįmanoma, sveikas gyvenimo būdas svariai sumažina galimybę susirgti. Rekomenduojama nerūkyti, riboti alkoholį, pasirinkti subalansuotą, mažai druskos turintį maistą, daugiau judėti ir stengtis valdyti stresą.